"Ir tu, kuris nori tapti pamokslininku, išmok, ką reiškia išplaukti į atvirą jūrą. Joje tu turėsi plaukioti taip, kaip patiks Viešpačiui ir valties šeimininkui. Būk nuolankus ir viską patikėk Dievo valiai. Dievas ves tave ir niekas negalės pakenkti tau tol, kol Jis neleis. Būk patenkintas, paklusdamas Jo valiai."

Džirolamas Savonarola

Puslapiai

Nedaryk sau jokio stabo



Iš 20,4-6  Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

NEDARYK
Dievas neleidžia mums daryti stabų. Mūsų širdis yra stabų kalvė. Pagal savo prigimtį mes visi esam „darytojai”. Net Nyčė pasakė: „pasaulyje daugiau stabų,nei realybės”
Mes darome stabus,kad jiems lenktis. Mūsų prigimtis tokia.
SAU
Kodėl mes linkę daryti stabus?
Mes norime Dievo,kuris mus tenkintų,mums reikia Dievo,su kuriuo galėtumėme ginčytis ir kurį galėtumėme kontroliuoti. Žmogui nereikia Dievo,Kuris kontroliuotų jo gyvenimą.
Stabmeldystė - egocentriškas garbinimas. Kalba eina apie savęs garbinimą. Tikras garbinimas - dievocentriškas.
Mūsų epocha - savęs garbinimo laikas.

Mes elgiamės su savimi kaip su Dievu.

Bet - Mt 16:25 - kas išsaugo savo sielą sau ,tas ją praranda.
Mūsų kultūra padarė žmogų visa ko centru. Mums atrodo,kad pasaulis egzistuoja tik kaip mūsų atvaizdas. Viskas pasaulyje egzistuoja mums ir dėl mūsų. Tai stabmeldystė.
Kai garbiname Dievą,mes neturime garbinimo paversti veidrodžiu,atspindinčiu mus pačius.
Stabmeldystė - tai garbinimas bet ko,kas mažiau nei Dievas. Bet mes garbiname tai,kas net mažiau už žmogų..
Mes tampame panašūs į tai,ką garbiname.
Vienintelis būdas išsivaduoti iš stabmeldystės - tai išmokti koncentruotis į Dievą,o ne į save.
Suprasti kas yra Dievas - be galo svarbu.
Žmogaus santykis su Dievu  aprašytas kaip santuokiniai ryšiai. Dievas reikalauja iš mūsų ištikimybės. Ir Dievas save vadina pavydžiu Dievu.
Todėl taip svarbi yra šeima - ir kūniška,ir dvasinė - Bažnyčia. Šeimoje vaikai išauga tokie,kokie yra tėvai. Jėzus nenusilenkė velniui dykumoje ir iki galo įvykdė Tėvo valią ,ir tik todėl - iki tūkstantosios kartos - mes paveldime palaiminimą,jei priklausome Jo šeimai.
Mes turime nepasiduoti spaudimui,stumiančiam mus į stabmeldystę ir į stabų darymą.

Komentarų nėra: