Ištikimybė

Kažkas pasakė, jog viltis – tai kvėpavimas sielai. Ir atvirkščiai – jei jūs galvojate,jog jūsų situacija nepataisoma ir beviltiška,jog niekas niekada nepasikeis – jūsų siela susigūžia ir vysta. Žemėje mažai yra tokių tragiškų reginių,kaip žmogus,kuris prarado viltį. Toks žmogus nesileidžia paguodžiamas. Jūs galite kalbėti,stengtis,bandyti rodyti į gyvenimą,bet atsakymas bus toks – įžanga,jog jūs jo negalite suprasti ir toliau ,lyg užsikirtusi plokštelė,vėl ir vėl kartosis pasakojimas apie tai,kaip viskas beviltiška.

Galime iškelti sau klausimą – kame jūsų vilties šaltinis? Kad atsakyti į šį klausimą pateiksiu keletą teiginių:

1. Mūsų vidinė būsena visada priklauso nuo ko nors – ar nuo žmonių,ar nuo aplinkybių,ar nuo Dievo. Bet priklausomybė VISADA yra. Tikintis ar netikintis žmogus būtų – nesvarbu. Kiekvienam žmogui reikalinga ta vidinė atspara į kažką,kas padėtų jam gyventi,kažkas,kas palaikytų jį iš vidaus ir jis galėtų sakyti – „aš turiu dėl ko gyventi toliau“.
2. Kada šis „kažkas“,nuo ko priklauso mūsų vidinė būsena mus džiugina – mes pilni     džiaugsmo ir optimizmo kai žvelgiame į ateitį. Jei jums tas „kažkas“ yra jūsų darbas,ir darbe viskas gerai – gyvenimas nuostabus,jei tai šeima,ir šeimoje viskas tvarkoje – gyvenimas puikus. Jeigu tai,kuo jūs remiatės jus patenkina ir atsako į jūsų lūkesčius – gyvenimas puikus.
3. Kada tas „kažkas“ nuvilia mus,mes pergyvename nepasitenkinimą,įtampą,nerimą ir galutiniame rezultate nusivylimą,kontroliuojamą (ar nelabai) paniką, o vėliau ir depresyvias nuotaikas.Žmogus supranta kas yra jo tikroji atrama tada,kai ją praranda. Iki tol dažnas iš mūsų apgaudinėja save.

Jei šie teiginiai teisingi,tai belieka padaryti išvadą: kad turėti tikrą džiaugsmą ir nesibaigiančią viltį tereikią surasti tą „kažką“,kuris ar kas ,niekada nesibaigia ir niekuomet nenuvilia.

Kad suprasti visa tai,ką kalbėjome geriau,pažiūrėkime į pranašą Jeremiją.

Jeremijo Raudų kn. 3 sk:

¹ Aš – žmogus, patyręs vargą nuo Jo rūstybės lazdos.² Jis atvedė mane į tamsybę, o ne į šviesą.³ Jis laiko ištiesęs savo ranką prieš mane visą dieną.⁴ Jis pasendino mano kūną ir odą, sulaužė kaulus.⁵ Jis apsupo mane kartybe ir vargu,⁶ perkėlė į tamsą kaip mirusį.⁷ Jis uždarė man duris ir apkalė mane sunkiomis grandinėmis.⁸ Aš šaukiu ir meldžiuosi, bet Jis neatsako į mano maldą.⁹ Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis ir mano takus iškraipė.¹⁰ Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.¹¹ Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.¹² Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu¹³ ir pervėrė mano širdį strėlėmis.¹⁴ Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.¹⁵ Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.¹⁶ Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.¹⁷ Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.¹⁸ Aš tariau: „Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo“.¹⁹ Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.²⁰ Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.²¹ Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.²² Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.²³ Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.²⁴ Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.²⁵ Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.²⁶ Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,²⁷ gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.²⁸ Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.²⁹ Jis paliečia dulkes savo burna: „Galbūt dar yra vilties“.³⁰ Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,³¹ nes Viešpats neatstumia amžiams.³² Jis siunčia sielvartą, bet vėl pasigaili dėl savo malonės gausos.³³ Jis nenori varginti žmonių ir sukelti jiems sielvarto.³⁴ Kai mindžioja kojomis belaisvius,³⁵ kai Aukščiausiojo akivaizdoje pamina žmogaus teises,³⁶ kai iškraipo žmogaus bylą, Viešpats tam nepritaria.³⁷ Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?³⁸ Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?³⁹ Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?⁴⁰ Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.⁴¹ Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.⁴² Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.⁴³ Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.⁴⁴ Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.⁴⁵ Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.⁴⁶ Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.⁴⁷ Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.⁴⁸ Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.⁴⁹ Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,⁵⁰ kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.⁵¹ Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.⁵² Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,⁵³ įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.⁵⁴ Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.⁵⁵ Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.⁵⁶ Tu išgirdai mano balsą. Nenukreipk savo ausies nuo mano šauksmo.⁵⁷ Tu priartėjai, kai šaukiausi Tavo pagalbos, ir tarei: „Nebijok“.⁵⁸ Viešpatie, Tu atėjai man į pagalbą ir išgelbėjai mano gyvybę.

Jeremijo atvejas – klasikinis depresijos pavyzdys. Skaitome pradžioje – vilties nėra. Jis nusileidžia į patį dugną,o po to vėl atranda viltį. (Eilutės nuo 21 iki 24). Tokie pokalbiai su savimi labai vertingi. Jei jūs prarandate viltį,kartais yra verta pažvelgti į žmogų veidrodyje,papurtyti jį ir pasikalbėti su juo. „Sako mano siela – pasitikėsiu Juo, vilsiuosi Juo“. Dievas nori padėti jums 100% atvejų – mes įsitikinome,jog Raštas liudija apie tai,įsitikinome kai kalbėjome apie kitas Dievo savybes.

Ir Biblijos duodama viltis bei tikėjimas,jog Jis visada padės jums – nepriklausomai nuo jūsų aplinkybių ar poelgių – tampa įmanomais ir tikrais dėl vienos Dievo savybės – Jo ištikimybės. Jis visada ištikimas. Tai reiškia – Jis niekada nenuvils. Jis yra mūsų viltis,Jis niekada nepasikeis ir nepersigalvos. Jis visada supranta ir užjaučia. Jis mus nukreipia,padeda ir gelbsti. Jis niekada nepaliks tavęs. Ką Jis bepažadėtų,galime būti užtikrinti,jog Jis tai ir įvykdys.

Kas gi tai yra – Dievo ištikimybė?

Ištikimas – tai nuoseklus ir tvirtas savo pasišventime arba tame,prie ko yra prisirišęs (kalbam apie emocinį prieraišumą). Ištikimas – tai pastovus ir patikimas ten,kur yra reikalinga išpildyti savo pažadus arba pareigas. Ištikimas – tai tas,kurio patikimumu ir sąžiningumu galima būti užtikrintu,tas,kuris visiškai atitinka standartus,kurių yra įpareigojamas tokiu (ištikimu) būti.

Dievas yra ištikimas – tai reiškia patikimas,vertas pasitikėjimo,tvirtas,nepajudinamas,pastovus,ištikimas savo Žodžiui,įvykdo tai ką pažadėjęs,nuoseklus visuose darbuose ir žodžiuose,Jis niekada neapgaus.

Gal būt jūs galvojate: „ o kaip aš galiu būti šituo tikras? Juk įvairios būna aplinkybės. Aš padariau įvairių blogų ir ,gal net baisių dalykų. Kaip aš galiu laukti,jog Dievas bus ištikimas tame,ką Jis sako Savo Žodyje tada,kai kalba eina apie mane?“ Atsakymas – Dievas bus ištikimas visu 100% atvejų,nes Dievo ištikimybė susiliečia su visomis kitomis Dievo charakterio savybėmis,su tuo,kas Jis yra:

• Jis visa žinantis. Jokie įvykiai negali užklupti Jo netikėtai.
• Jis visagalis. Niekas negali priversti Jo pasielgti kitaip,nei Jis yra pažadėjęs ir nusprendęs. Nėra nieko,kas galėtų sukelti grėsmę Jo planams jūsų gyvenimui.
• Jis šventas,skaistus,nuoseklus – Jis nekenčia bet kokio melo ir visada veikia pasilikdamas harmonijoje su savo charakteriu. Skirtingai nei kai kurie žmonės Dievas niekada nežada to,apie ką vėliau pasakytų :“ai,Aš pajuokavau“. Jis ne žmogus,kad pasakytų: „Aš stengiausi,bet man nieko nesigavo“. Ne,Jis – šventas,Jis – skaistus ir jei kažką sako ,negali to neįvykdyti.
• Jis – amžinas. Laikas ir erdvė Jo neriboja. Jis žino pabaigą pradžioje ir todėl,kad yra visur esantis,niekas neišeina iš Jo įtakos sferos.
• Jis nesikeičia. Tik pagalvokite – Jis niekada nesikeičia. Šiandien Jis toks pat kaip visada. Jam nebūna blogos nuotaikos ar nesėkmingų dienų.

Visi Dievo veiksmai atitinka Jo charakteriui,Jo savybėms. Nei vienas veiksmas ar žodis neprieštarauja kitam, nei viena iš Jo savybių neprieštarauja kitai,bet harmoningai dera viena su kita atspindėdamos ir išreikšdamos  Dievo tobulybę. Dievas,būdamas tokiu,kokiu Jis yra, negali nustoti būti pačiu savimi. Jis nesikeičia ir savo ištikimybėje,todėl visi Jo žodžiai išlieka tikri.

Dievas yra ištikimas savo pažadams,Savo prigimčiai,Savo tautai,nes kitokiu Jis būti negali. Neverta galvoti,jog „na,aš tikiuosi,kad Dievas bus ištikimas,gal Jis bus ištikimas“.. taip galvoti apie Jį NETEISINGA, nes Jis YRA ištikimas ir kitokiu Jis būti negali.

Jūsų pasisekimai,viltys,planai,jūsų ateitis,rimčiausi gyvenimo klausimai,kuriuos jums reikia išspręsti – visam tam 100% gero rezultato negarantuoja jūsų ištikimybė ir jūsų pastangos;rezultatas didele dalimi priklauso nuo to,kiek jūs pasitikite Jo ištikimybe ir tikite,jog jumyse ir per jus Jis padarys tai,ko jūs savarankiškai padaryti niekada nesugebėtumėte.

Štai kodėl taip svarbu suprasti kas tai yra – Dievo ištikimybė.

Įst 7,9 Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų.

Įst 32,4 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.

Ps 89,8 Viešpatie, kareivijų Dieve, kas yra Tau lygus savo jėga? Viešpatie, kas yra toks ištikimas, kaip Tu?

Ps 146,6 Jis sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Jis ištikimas per amžius.

1 Kor 1,9 Ištikimas yra Dievas, kuris jus pašaukė į savo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, bendravimą.

1 Tes 5,24 Ištikimas yra Tas, kuris jus šaukia, Jis ir įvykdys!

2 Tes 3,3 O Viešpats ištikimas; Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto.

2 Tim 2,13 Jeigu esame neištikimi, Jis lieka ištikimas, nes savęs Jis negali išsižadėti.

1 Jn 1,9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

Kokiu būdu Dievas atveria savo ištikimybę?

Dievo ištikimybė pasireiškia:

1. Jo kūrinijoje.

19 Psalmė 1-6

¹ Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.
² Diena pasakoja dienai, o naktis praneša nakčiai.
³ Nėra kalbos ar tarmės, kur jų balsas nebūtų girdimas.
⁴ Per visą žemę sklinda jų garsas, jų žodžiai – iki pasaulio krašto. Jis saulei pastatė padangtę juose.
⁵ Ji džiaugiasi kaip išeinąs iš savo kambario jaunikis, kaip karžygys, bėgdamas taku.
⁶ Iš vieno krašto padangės pakyla ir kitą jos kraštą pasiekia, niekas negali nuo jos kaitros pasislėpti.

Čia aprašoma kūrinijos tvarka. Ar susimastėte kada kokia ši tvarka patikima ir pastovi? Viskas,ką daro mokslas – tai kiekybiškai ir kokybiškai atskleidžia kūrinijoje išreikštą Dievo ištikimybę,kuri matosi ir gamtos dėsnių tvarume. Jei Jis ištikimas savo kūrinijai,Jis bus ištikimas ir jums.

2. Jo tautoje.

Dievas niekada nenuvilia savo vaikų.

Pr 12,1-3 ¹ Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.
² Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.
³ Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.

Dievas duoda savo pažadą paprastam žmogui,kurį Jis išsirinko. Ir pažiūrėkite į Jo ištikimybę vykdant šį pažadą – tai matyti pažiūrėjus į Abraomą,Izaoką,Jokūbą ir Juozapą. Ar visada Abraomas elgėsi teisingai ir klausė Dievo? Skaitant įsivaizduojame Sarą sakant: „ar aš iš vis turiu vyrą? Vos tik kyla problemos,Abraomas iš kart tampa mano „broliu“,kad tik kaip nors nenukentėtų“. Bet nepaisant to – ar įvykdė Dievas savo pažadus,duotus Abraomui? Ar padarė iš jo didelę tautą? Žinoma. Mes tai matome.

Ar paimkime visą Izraelio tautą.

Michėjo 7,18-20 kalbama apie Dievo planus šiai grupei žmonių:

¹⁸ Kur yra toks Dievas kaip Tu, kuris atleidžia kaltę savo išrinktosios tautos likučiui? Jis nerūstauja per amžius, nes Jam patinka gailestingumas.
¹⁹ Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes.
²⁰ Tu parodysi ištikimybę Jokūbui ir gailestingumą Abraomui, kaip su priesaika pažadėjai mūsų tėvams senomis dienomis.

Arba Dovydas. Jis turėjo rimtų moralinių problemų,tačiau nepaisant to Dievas ištesėjo savo priesaiką Dovydui,kurią Jis davė  132 Ps 11 eilutėje: „Dovydui Viešpats tiesoje yra prisiekęs, neatšaukiamą priesaiką davęs: „Tavo palikuonį pasodinsiu į tavąjį sostą!“

Jis buvo ištikimas savo tarnui Dovydui,nors šis ir padarė nemažai baisių nusižengimų. Tai teikia viltį ir mums,nors mes irgi daugybę kartų neteisingai priėjome prie Šventojo Rašto ir daugybę kartų kritom – bet Dievas yra ištikimas. Dievas ėmė savo indais žmones,apie kuriuos jų amžininkai sakė – „šis neištempia iki aukštų reikalavimų lygio“. Tad kieno tai yra nuopelnas, jog Abraomas, Dovydas, Petras, Jona, Jonas,Paulius ir t.t – jog kiekvienas jų atliko tokius didžius darbus? Žinoma,jog ne jų. Mes aiškiai galime matyti Dievą jų darbuose – Jo ranką,Jo išmintį ir Jo ištikimybę. Dievas nori atverti  mums,jog Jis yra ištikimas. Ką Jis sako Petrui – Jis sako,jog „ant tavo išpažinimo aš pastatysiu savo bažnyčią“.  Ir pastatė. Nors Petras atsižadėjo Kristaus,nors veidmainiavo prieš žydus bei darė kitų klaidų,kurių Viešpats mums neatskleidžia..ir nepaisant to,Viešpats liko ištikimas - visa Kristaus Bažnyčia stovi ant tikėjimo tuo išpažinimu,kurį išsakė Petras.

3. Per savo Dvasią.

Jn 14,15-17

¹⁵ Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų.
¹⁶ Ir Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Guodėją, kad Jis liktų su jumis per amžius.
¹⁷ Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes Jos nemato ir nepažįsta. O jūs Ją pažįstate, nes Ji yra su jumis ir bus jumyse.

Jėzus ištikimas savo pažade,jog bus ne tik su mumis,bet ir mumyse,Jis ištikimas ir pasilieka mumyse ne dėl mūsų darbų,o dėl Savo Sūnaus Žodžio,kurio Jis negali išsižadėti,nes Jis negali išsižadėti pats Savęs.

Rom 8,9 Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.

Ir Dievo Dvasia,gyvendama mumyse pradeda keisti mus pagal tai,kas Jis yra  Ir mes tampame panašūs į Jį savo savybėmis. Pažiūrėkite,visa tai – Dievo savybės Šventosios Dvasios veikimu įskiepytos mumyse:

Gal 5,22-23

Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė,
²³ romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.

Tie,kurie gyveną pagal Dvasią – keičiasi.

4. Savo charakteryje.

Sk 23,19

¹⁹ Dievas ne žmogus, kad meluotų, ir ne žmogaus sūnus, kad pakeistų savo nuomonę. Ar Jis pasakė ir nepadarys? Ar Jis kalbėjo ir neįvykdys?

Dievas sako – mano Žodžiu galima pasitikėti kaip raštišku įsipareigojimu. Jis niekada nemeluoja.

Iz 25,1

¹ Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs.

Jis ištikimas,nes tokia yra Jo prigimtis.

1. Savo Žodyje.

Iz 55,10-12

¹⁰ Kaip lietus ir sniegas krinta iš dangaus ir nesugrįžta, bet sudrėkina žemę, padaro ją derlingą ir duoda sėklos sėjėjui bei duonos valgytojui,
¹¹ taip ir mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas.

¹² Jūs išeisite linksmi, ir ramybė lydės jus. Kalnai ir kalvos džiūgaus jūsų akivaizdoje ir laukų medžiai plos rankomis.

Dievo ištikimybė atsiveria Jo Žodyje.

1. Jis apreiškia Savo ištikimybę Sūnuje.

Iz 11,1-5

Iš Jesės kelmo išdygs atžala ir iš jo šaknies išaugs šaka.
² Viešpaties dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės.
³ Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas. Jis teis ne kaip akys mato ir pasmerks ne kaip ausys girdi.
⁴ Jis teisingai teis beturčius ir bešališkai krašto romiuosius. Jis ištiks žemę savo burnos lazda, nužudys nedorėlį savo pūstelėjimu.
⁵ Teisumas bus jo strėnų raištis, ištikimybe jis susijuos juosmenį.

Apr 19,11

¹¹ Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja.

Dievas atveria mums Save,kaip Tą, kuris yra ištikimas. Tai akivaizdu įsižiūrėjus į tuos dalykus,apie kuriuos kalbėjome ankščiau.

Dažnai mes negalime priimti ir pergyventi kažko pilnatvės todėl,jog tai pilnatvei mumyse paprasčiausiai nėra vietos.

Pavyzdžiui,negalima pripilti į stiklinę sulčių,jeigu ji jau pripildyta vandeniu.

Paprastai mes linkę abejoti Jo ištikimybe kai mums reikalai klostosi ne kaip. Bet juk kaip tik tada mums labiausiai reikalingas tikėjimas ir būtent tada Dievas apreiškia mums Savo ištikimybę.

Pirma būsena,kurioje Dievas nori apreikšti mums Savo ištikimybę,tai mūsų silpnumas.

2 Kor 12,1-10

¹ Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.
² Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, – buvo paimtas iki trečiojo dangaus.
³ Ir žinau, kad šitas žmogus, – ar kūne, ar be kūno – nežinau, Dievas žino, –
⁴ buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišreiškiamus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.
⁵ Tokiu pasigirsiu, o ne savimi, nebent savo negaliomis.
⁶ Jei norėčiau girtis, nebūčiau kvailys, nes kalbėčiau tiesą. Bet susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi.
⁷ Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau.
⁸ Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų.
⁹ Bet Viešpats man pasakė: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.
¹⁰ Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

Paulius meldė tris kartus,kad Viešpats patrauktų dyglį,tačiau Viešpats atsakė jam,jog šis dyglys jam yra būtinas,tam,kad galėtų įvykdyti Dievo valią, atbaigti tarnavimą ir gauti vainiką. Viešpats išgelbėjo Paulių ne iš skausmo,o per skausmą.

Jei  Paulius būtų ieškojęs ne tų dangiškų dalykų,o ramybės,gero ir patogaus gyvenimo,klestėjimo ir t.t. – jis galėtų manyti,jog Dievas neištikimas savo pažaduose ir negirdi jo maldų.

Tačiau Paulius suprato ir jo požiūris pasikeitė – jis sako,jog verčiau girsis savo silpnumu,nei savo jėga. Ir girsis Dievo ištikimybe tame silpnume,nes Dievas diena po dienos,žingsnis poi žingsnio padėjo jam nugalėti skausmą ir nesielgti pagal jį,o gyventi Dievo valia.

Ir mes visi galime pasakyti,jog Dievo veikimą aiškiausiai matėme ir suvokėme didžiausių bėdų ir problemų akivaizdoje. Tokiomis sunkiausiomis akimirkomis ryškiausiai tapdavo suvokiamos visos Jo savybės,apie kurias kalbėjome. Ir Jo ištikimybė taip pat.

Mes niekuomet nebūsime tiek stiprūs,kad mums nereikėtų Jo malonės. Jei jūs nustosite reikalauti Dievo,kad Jis išvaduotų jus iš visų sunkumų,jei nustosite ieškoti savo gyvenimo,Jis bus ištikimas jums ir išves jus iš visų situacijų. Jūs atrasite gyvenimą,tik jau ne sau,o Jam. Tas kitas,atrastas gyvenimas pakeis mus pačius ir padarys tinkamais tarnauti – žmonės,kurie daug kentėjo yra pasiruošę klausyti ne tik savęs,jie moka išgirsti kitą,jie sugeba užjausti ir suprasti. Jie supranta,ką reiškia Kristaus kryžius. Jie myli Dievą ir savo artimą. Tai ne todėl,kad jie baigė seminarijas,išstudijavo Bibliją ir viskame viską išsiaiškino..ne. Paprasčiausiai tai Dievo stiprybė  tampa tobula jų silpnume.

Antra – tai pagundymas.

1 Kor 10,13 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

Mes stengiamės sustiprėti dvasiniame gyvenime mūsų valios pastangomis. Neišeis. Jei nepriimsime Dievo duodamos išeities. Net jei mes nusidėjome,Dievas duoda mums išeitį išeiti iš pagundymo smerkti save ir tolti neviltyje nuo Viešpaties:

1 Jn 1,9

⁹ Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

Kai mes save baudžiam,mums yra lengviau pasilikti  blogiems ir jausti savo nenaudingumą Dievui.

2 Tim 2,11-13

¹¹ Štai patikimas žodis: jei mes su Juo mirėme, su Juo ir gyvensime.
¹² Jei kenčiame, su Juo ir valdysime. Jeigu mes Jo išsižadėsime, ir Jis mūsų išsižadės.
¹³ Jeigu esame neištikimi, Jis lieka ištikimas, nes savęs Jis negali išsižadėti.

Ką mums daryti atsakant į Dievo ištikimybę?

1. Palikite praeitį praeityje
2. Atneškite visas savo problemas,nusivylimus Jėzui. Nelaukite,kol jums pasidarys geriau,tam,kad ateiti pas Jį. Mt 11,28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.
3. Sudėkite viltis į Tą,Kuris jūsų niekada nenuvils.

Jer 9,23-24 ²³ Taip sako Viešpats: „Išmintingasis te nesigiria savo išmintimi, stiprusis – savo stiprybe, o turtingasis – savo turtais. 
²⁴ Kas nori girtis, tegul giriasi, kad supranta ir pažįsta mane, kad Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka, – sako Viešpats“.