Dvasinė kova

Dievo Žodis ragina mus kovoti dvasinę kovą:

Ef 6,10-18 Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga. Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje. Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti. Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją. O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles. Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį, visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius

Tačiau kas tai yra? Kad atsakyti į šį klausimą pirmiausiai atsakysime į klausimą kas nėra dvasinė kova.

Kas nėra dvasinė kova.

Bažnyčiose (ir ne tik) yra didelis susidomėjimas antgamtiniais reiškiniais. Tokie renginiai kaip “encounter‘iai” susilaukia didelio dėmesio. Egzorcizmas. Kodėl toks dėmesys šiems reiškiniams? Atsakymas paprastas: žmogus turi problema,su kuria nesugeba susitvarkyti. Ir ieško išeities tokiuose “antgamtiniuose” sprendimuose. Nors tikrosios priežastys (dažniausiai) paslėptos anaiptol ne demonuose,o juose pačiuose:

- gal būt yra susidvejinę savo mintyse

Jok 4,8 Artinkitės prie Dievo, ir Jis artinsis prie jūsų. Nusiplaukite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, dvejojantys.

-nežino tiesos ir yra nelaisvi:

Jn 8,32 ..<..>..ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus’.

– gyvena nuodėmėje: (alkoholikas,kuris vis atgailauja ir vis geria toliau. Pornografija. Pyktis. )

Jok 3,12-18 Argi gali, mano broliai, figmedis išauginti alyvas, o vynmedis figas? Taip pat ir šaltinis negali duoti sūraus vandens ir saldaus. Kas tarp jūsų išmintingas ir sumanus? Teparodo geru elgesiu savo darbus su išmintingu romumu. Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai. Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška. O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.

Ir tokioje padėtyje esančiam žmogui pasiūloma išeitis,kuri atrodo labai patraukliai. Pirma – tai atsiranda žmogus (toliau – specialistas),kuris “prisiima” atsakomybę už problemos sprendimą. Tai reiškia,kad jis (specialistas) žino ką daro ir garantuoja rezultatą. Antra – tai problema įvardinama kaip esanti ne žmogaus atsakomybėje,o demoniškų įtakų,kartų prakeikimų,atakų ir t.t. pasekoje atsiradusi. Taigi, tokiu būdu žmogus lyg ir užsiėmęs savo problemos sprendimu,tačiau realiai jis užsiėmęs visiškai kitais dalykais,niekaip nesusijusiais su jo problema ir rezultate – laikas eina, "encounteriai" vis nauji,”septynis žingsnius į laisvę” keičia “penkios pakopos į išsivadavimą”,o realiai NIEKAS nesikeičia.

Visus “specialistus” galima būtų pabandyti sugrupuoti trijose kategorijose:

1. - tai tie,kurie bendrai paėmus pasilieka Šventojo Rašto rėmuose,tačiau tam tikrose vietose remiasi į savo subjektyvų supratimą ir jį deda pagrindu. Pvz – siūlydami „sugriauti kartų prakeikimą“ jie remiasi šiomis Rašto vietomis:

Iš 20,5-6 Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

Iš 34,7 parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos’.
Sk 14,18 ‘Viešpats yra kantrus ir kupinas gailestingumo, atleidžiantis neteisybes ir nusikaltimus, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos’.

Tačiau tai yra subjektyvus Biblijos eilučių aiškinimas,kuris gimė ne iš Biblijos,o iš suvokimo,kurį formuoja prietaringas pasaulis. Mes žinome,kad Šventasis Raštas sau neprieštarauja. O jame skaitome štai ką:

Įst 24,16 Tėvai nebus žudomi už vaikus nė vaikai - už tėvus; kiekvienas mirs už savo nuodėmes.

Ez 18,1-32 Viešpats kalbėjo man: ‘Ką reiškia ta patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams dantys atšipo?’ Kaip Aš gyvas, - sako Viešpats, - šios patarlės nebevartosite Izraelyje. Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela, kuri nusikalsta, mirs. Jei žmogus yra teisus ir daro, kas yra teisinga ir teisėta: nevalgo aukštumose, negarbina Izraelio stabų, neišniekina artimo žmonos, nesiartina prie moters jos mėnesinių metu, nė vieno neskriaudžia, skolininkų užstatą grąžina, neapiplėšia, išalkusį pamaitina, nuogą aprengia, neskolina už nuošimčius ir nereikalauja grąžinti su priedu, nedaro neteisybės, teisingai teisia, laikosi mano nuostatų ir vykdo mano sprendimus - toks yra teisus; jis tikrai bus gyvas. Jeigu jam gimsta plėšikas sūnus, praliejantis kraują, kuris daro šiuos dalykus: valgo aukštumose, išniekina artimo žmoną, skriaudžia vargšą ir beturtį, plėšikauja, negrąžina užstato, garbina stabus, daro bjaurius dalykus, skolina už nuošimčius, reikalauja daugiau, negu davė, - argi toks turėtų likti gyvas? Ne, jis neliks gyvas! Kas taip elgiasi - mirs. Jo kraujas kris ant jo. Bet jei jam gims sūnus, kuris matys tėvo nusikaltimus, susipras ir nedarys nieko panašaus: nevalgys aukštumose, negarbins Izraelio stabų, neišniekins artimo žmonos, nė vieno neskriaus, nesulaikys užstato, neplėšikaus, pamaitins alkaną, nuogą aprengs, neskriaus nė vieno, neims nuošimčių ir nereikalaus grąžinti su priedu, laikysis mano nuostatų ir vykdys mano sprendimus, - toks nemirs dėl savo tėvo kaltės, bet bus gyvas. Jo tėvas, skriaudęs bei prievartavęs brolį ir daręs pikta visiems, mirs dėl savo nusikaltimų. Jūs klausiate: ‘Kodėl sūnus neatsako už tėvo nusikaltimus?’ Jei sūnus darė, kas yra teisinga ir teisu, bei laikėsi mano nuostatų, jis tikrai liks gyvas. Siela, kuri nusikalsta, mirs. Sūnus neatsakys už tėvo nusikaltimą, o tėvas neatsakys už sūnaus kaltes. Teisusis gaus teisiojo atpildą, o nedorėlio nedorybės bus ant jo paties. Jei nedorėlis atsivers nuo savo nusikaltimų, laikysis mano nuostatų ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis tikrai liks gyvas ir nemirs. Ankstesni nusikaltimai bus užmiršti ir jam neįskaitomi; jis bus gyvas dėl savo teisumo. Argi Aš noriu nedorėlio mirties, - sako Viešpats, - o ne kad jis gręžtųsi nuo savo kelių ir būtų gyvas? Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo, elgsis neteisingai ir darys visas bjaurystes, kurias daro nedorėliai, argi jis gyvens? Ne, jo teisumo darbai nebus jam įskaityti. Jis mirs savo nusikaltimuose ir nuodėmėse. Jūs sakote: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Paklausyk, Izraeli! Ar mano kelias neteisingas? Ar ne jūsų kelias yra neteisingas? Jei teisusis nusigręš nuo savo teisumo ir padarys nusikaltimą, jis mirs dėl jo.Jei nedorėlis nusigręš nuo savo nedorybės ir darys, kas yra teisinga ir teisu, jis išgelbės savo gyvybę. Kadangi jis susiprato ir atsisakė savo piktų darbų, jis tikrai liks gyvas. Izraelis sako: ‘Viešpaties kelias neteisingas’. Izraeli, argi mano kelias neteisingas? Argi ne jūsų kelias yra neteisingas? Aš teisiu jus, o Izraelio namai, kiekvieną pagal jo kelius. Nusigręžkite nuo savo nusikaltimų, kad jūsų neteisybės jūsų nesunaikintų. Atsisakykite nusikaltimų, kuriuos darėte, įsigykite naują širdį ir naują dvasią! Izraeli, kodėl tu turėtum mirti? Aš nenoriu mirštančiojo mirties, - sako Viešpats Dievas. - Atsiverskite ir būkite gyvi!’

Taigi,Viešpats aiškai sako apie tai,jog nėra jokio prakeikimo,kuris tęstųsi per kartas nepriklausomai nuo to,kaip žmogus elgiasi,o tiksliau – nuo to,KAS JIS YRA. Tai pirma. Antra - Dievas Kristuje panaikino bet kokį prakeikimą tiems,kurie Jį priėmė kaip tą,KAS JIS YRA:

Gal 3,13-14 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: ‘Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio’, - Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.
Taigi,žinome,jog atgimusiems iš aukšto nebėra jokio Įstatymo prakeikimo,besitęsiančio per kartas nepriklausomai nuo to,kad mes esame Kristaus. Juo labiau nėra jokio atėjusio ne iš Įstatymo prekeikimo!
Prakeikimas niekaip nėra tai,kas verčia jus elgtis priešingai Kristui arba vykti dalykams,kurie priešingi Dievo valiai jums, nepaisant to,jog esate Kristaus.

Kaip galima paaiškinti tas Rašto vietas,kuriomis remiasi tvirtinantys dalykus,apie kuriuos čia kalbėjome?

Paaiškinimas labai paprastas. Pirma,tai kalbama apie šeimą tų, kurie pasilieka neapykantoje Viešpačiui. (Iš 20,5) ir jokiu būdu nekalbam apie tuos,kurie Jį pamilo. Ir antra – trys/keturios kartos yra tie,kurie gyvena vienuose namuose,vienoje šeimoje ir vaikai yra įtakojami tėvų mąstymo bei jame pasilieka. Tie tėvai,kurie po Įstatymo prakeikimu pasilieka dėl savo piktos ir netikinčios širdies,suformuoja ir vaikų širdžių nuostatus;vaikai yra po tokia pat nuodėmės įtaka,kaip ir tėvai ir priima jų gyvenimo būdą,mąstymą,nuodėmes ir – bausmę.

2. Kitas specialistų tipas yra tie,kurie eina dar toliau: remdamiesi savo subjektyviu Biblijos aiškinimu ir fiziniais/emociniais pergyvenimais (savo arba/ir kitų žmonių),jie išstato ištisas sistemas,kuriose nurodo kelius į išsivadavimą nuo demoniškos įtakos,apsėdimų,prakeikimų ir rezultatą stato į priklausomybę nuo savo sukurtos metodikos. Ir šios metodikos taikymą jie vadina „dvasine kova“,nors ši „kova“ jau nieko bendro neturi su Dievo Žodžiu.

Pvz, jie moko,kad reikia „skelbti Jėzaus kraują“. Kad reikia sužinoti demono vardą (kai tai liečia tiesiogiai kokį nors konkretų egzorcizmo atvejį). Kad reikia „išpažinti“ savo laisvę garsiai ir daryti tai pastoviai naudojant Jėzaus vardą. Viena moteris savo knygoje moko,kad reikia patepti aliejumi savo namų duris ir langus,po to pasimelsti. Kiti moko,jog būtina uždaryti duris demonams į savo gyvenimą – „uždarymas“ atliekamas specialiose maldose. Ir t.t.

BET!Raštas mūsų niekur nemoko,kad Jėzaus kraujas turi būti skelbiamas ant žmonių,ant daiktų,ant namų,ant mašinų,ant kelionių ir kad tada – paskelbus „kraują“ – velnias negalės prieiti ir taip mes „uždėsime“ Dievo apsaugą.

Ką gi jie daro? Jie ima tekstą iš Dievo Žodžio ir uždeda ant Jo savo samprotavimus,kurių Dievo Žodyje aplamai nėra.

Pvz dėl kraujo „patepimo“ ar „skelbimo“ :

Iš 12,22 Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų!Ir –

Įst 16,2-3 Aukok Viešpačiui Dievui Paschos auką iš avių ir jaučių toje vietoje, kurią Viešpats, tavo Dievas, išsirinks savo vardui. Nevalgyk jos su rauginta duona; septynias dienas valgyk sielvarto duonos be raugo, nes skubiai turėjai išeiti iš Egipto, kad per visą savo gyvenimą atsimintum dieną, kurią išėjai iš Egipto.

Tačiau ši Rašto vieta kalba apie Kristaus auką,kuri JAU yra atnešta vieną kartą ir visiems laikams ir mes turime kitą atminimui ir Dievo pažado laukimui nustatytą veiksmą – duonos laužymą:

1 Kor 11,24-25 ir padėkojęs sulaužė ir tarė: ‘Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui’. Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: ‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui’.
Raštas niekur nemoko mūsų “skelbti Jėzaus kraują” išpažinimais .

Kitas siūlomas žingsnis – “griauti tvirtoves”. Taip pat – “surišti velnią” Išpažinti tėvų nuodėmes ir nuo jų atsižadėti. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Visa tai – PRIETARAI,o ne dvasinė kova.

Tačiau kai žmonės vis tik seka šiais „septyniais žingsniais į laisvę“ jie neturi jokio rezultato ir jei kažkokios problemos išsisprendė,tai visos jos išsisprendė natūraliu būdu. O priežastys,tas problemas sukėlusios – jos kaip buvo,taip ir liko ir šie žmonės tas pačias problemas turi kitose aplinkybėse.

3. Trečia kategorija šių dvasinės kovos specialistų visiškai nueina nuo Šventojo Rašto pamato ir pasineria į regėjimus,visko demonizaciją. Jie visur mato angelus ir demonus,“kovoja“ su jais visame kame,uždarinėja duris,lipa ant stogų šauktis miestui apsaugos,griauna tvirtoves,etc. Jiems „rodosi“ Kristus ir kalba su jais,jie vaikšto po dangų ir pragarą ir savaip samprotaudami,remdamiesi šiais pergyvenimais,išstatinėja įvairias sistemas,kurias pristato,kaip „dvasinę kovą“. Jie suskirstė demonus teritoriniais principais,įvedė hierarchijas,nustatė priežastinius ryšius (pvz, pykčio demonas yra cukrinio diabeto priežastis) ir t.t. Iš esmės,tai magiškos sistemos,burtininkavimas,kai kažkokiais fiziniais veiksmais ar tam tikrais žodžiais siekiama paveikti dvasinį pasaulį,kas savo ruožtu turi pakeisti situaciją fiziniame pasaulyje.

Visa tai nėra dvasinė kova.Kas gi YRA dvasinė kova?

Kad suprasti tai,mums reikia atsakyti į kelis klausimus.

Pirma – KOKS YRA ŠIOS KOVOS TIKSLAS.

* koks yra mūsų tikslas

* koks yra velnio tikslas

* koks yra Dievo tikslas

Antra – KAIP IR KUR VYKSTA ŠI KOVA.

Trečia – KOKIE YRA ŠIOS KOVOS GINKLAI.

Taigi, pirma:

* Mūsų tikslas nėra išlaisvinti Dievo vaikus (ir save) iš fizinės piktojo nelaisvės,nes tai jau padarė Kristus:

Lk 4,17-21 Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta: ‘Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems - regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų’. Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį. Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: ‘Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai’.

Ir

Heb 10,10 Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Demonai neturi galios mums dėl „neuždarytų durų“,“giminės prakeikimų“ ar teritorinių dalykų (pvz, atėjau į namą,kuriame vaidenasi) Visos durys yra uždarytos:

Kol 1,13 ..<..>..kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.

Mūsų tikslas dvasinėje kovoje nėra susitvarkyti savo gerovę,susitvarkyti savo gyvenimą ar pašalinti tai,kas trukdo mums mėgautis malonumais. Pavyzdys – Jobas. Pabandykite įsivaizduoti Jobą “surišinėjantį” demonus ar “draudžiantį” šėtonui daryti tai,ką jis darė. Kaip manote,koks būtų tokių veiksmų rezultatas? Teisingai..NIEKINIS. Jobo kova (o ir mūsų visų) susiveda į šį vieną ir vienintelį tikslą:

Ps 145,18 Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje.
Ps 86,11 Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje.
Jn 4,23-24 Bet ateina valanda, - jau dabar ji yra, - kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško. Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje’.
2 Jn 1,4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.

Pagrindinis mūsų dvasinės kovos tikslas – išstovėti Dievo tiesoje. Mes galime padaryti tai tik vienu būdu – gyvendami tikėjimu :

Gal 2,20 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.

Tikėjimas savyje turi tris dalykus:

* savo poreikio tiesai suvokimą

* sugebėjimą aiškiai suprasti tiesą

* sąmoningą sprendimą praktiškai pastatyti savo gyvenimą į priklausomybę nuo tos tiesos,kurią supratau.

Taigi,pagrindinė dvasinė kova vyksta būtent čia : Išlaikyti savo poreikį tiesos suvokimui. Išsaugoti sugebėjimą aiškiai suprasti tiesą. Ir nepaisant nieko kas vyksta, praktiškai ir kasdien statyti savo gyvenimą į tiesioginę priklausomybę nuo Dievo Žodžio tiesos.

Velnio tikslas yra:

* atimti poreikio tiesai suvokimą,

* atimti sugebėjimą aiškiai suprasti tiesą

* ir priversti sąmoningai atsisakyti statyti savo gyvenimą į priklausomybę nuo jos.

Dievo tikslas yra:

1 Tim 2,3-4 Tai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą.

Būkite palaiminti!