Ir neleisk mūsų gundyti

Žodis „gundyti“ turi dvi reikšmes: išbandymas ir pagunda. Žodis „išbandymas“ reiškia praktinį patikrinimą,egzaminą. Išbandymai būna lengvi ir sunkūs,malonūs ir liūdni. Žodis „pagunda“ kalbą apie gundymą į piktą,siekiant įtraukti mus į apgaulę, amoralumą ir visokį blogą darbą.

Pagundymas,kurio tikslu yra išbandymas.

Pr 22,1-2 Po šių įvykių Dievas mėgi no Abraomą. Jis tarė jam: “Abraomai!” Tas atsiliepė: “Aš čia!”Tada Jis tarė: “Imk Izaoką, savo vienintelį sūnų, kurį myli, ir eik į Morijos šalį, ten aukok jį kaip deginamąją auką ant kalno, kurį tau parodysiu!”

Čia žodis „mėgino“ ,kuris dar gali būti verčiamas kaip „gundė“ (kituose vertimuose taip ir verčiamas). Toks išbandymas – tai pats geriausias Dievo naudotas (ir naudojamas) būdas,tam kad dar labiau sustiprinti Savo vaikų tikėjimą ir išugdyti juose visišką ir besąlygiška pasitikėjimą bei jame esantį paklusnumą Dievui. Tai buvo tas egzaminas,kurį Dievas surengė Abraomui ir kurį Abraomas garbingai išlaikė. Ten, Morijos kalne,Abraomas palaidojo savo valią ir visiškai atidavė savo gyvenimą Dievui. Tokiu būdu Dievas atvedė Abraomą į patį didžiausią jam skirtą pašaukimą – Abraomas tapo visų tikinčiųjų tėvu:

Rom 4,11 Jis gavo apipjaustymo žymę kaip antspaudą tikėjimo teisumo, kurį turėjo, būdamas dar neapipjaustytas. Taip jis tapo tėvu visiems tikintiesiems iš neapipjaustytųjų, kad ir jiems būtų įskaitytas teisumas,

Pagundymas,kurio tikslu yra suvilioti mus nuodėme.

Mt 4,1 Tuomet Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad būtų velnio gundomas.

Čia žodis „gundymas“ reiškia bandymą suvilioti ir apgauti. Čia nėra gero motyvo,kuris siektų gėrio, siektų paklusnumo Dievui ir siektų šventų dalykų. Todėl, jei  pirmu atveju,kai žmogus yra bandomas Dievo, jis turi būti paklusnus Jam,tai  šiuo atveju,kai žmogus viliojamas piktojo,jis turi būti tvirtas savo nepaklusnume tam ir tiems,kurie siekia jo nuodėmės.  Šitame prašyme „neleisk mūsų gundyti“ išreiškiamas troškimas,kad Dievas neleistų piktajam pasiekti savo tikslų mūsų gyvenime.

Taigi matome,kad yra dvi reikšmės žodyje „gundyti“ – tai bandyti ir siekti suvilioti. Ir šie du skirtingi veiksmai kyla iš skirtingų šaltinių – iš Dievo ir iš velnio. Peržiūrėkime šiuos šaltinius.

Pagundymas arba išbandymas,kuris ateina iš Dievo.

Dievo siunčiami išbandymai yra būtini Jo vaikų gyvenime. Išbandymų kelias – tai tas kelias,kuriuo Jo tauta turi eiti į dangiškąją Pažado žemę. Apaštalas Jokūbas rašo:

Jok 1,2-4 Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus.  Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę,  o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

Jok 1,12 Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundymą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo Jį mylintiems.

Išbandymai – pagundymai – kurie ateina iš Dievo, dažnai mums atrodo labai sunkūs ir netgi nesuderinami su gyvenimu Dieve,todėl apaštalas Petras ir kalba tikintiesiems,kurie pergyvena išbandymą nenusiminti ir nepasiduoti:

1 Pt 4,12-17 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.  Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.  Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo,-jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų-šlovinama.  Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus. Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą.  Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?!

Buvo toks atvejis gūdžiais tarybiniais laikais. Viename kaime buvo šeima,kurių namuose krikščionys rinkdavosi ir ten vykdavo pamaldos. Ir vieno tokio tarnavimo metu į vidų įsiveržė ginkluoti kariškiai ir jų vyresnysis su didžiule neapykanta pareiškė: „tie ,kas nenori pasilikti tikinčiais – visiems išeiti iš namo. Likusiems,pagal gautą įsakymą,bus įvykdytas mirties nuosprendis sušaudant.“..rezultate tik 12 žmonių nepaliko susirinkimo. Tada joks nuosprendis taip ir nebuvo įvykdytas,bet už tai tikinčiųjų ištikimybė buvo įrodyta,jie nepabūgę mirties, liko ištikimi savo tikėjime Kristumi. Tie 12-ka įvykdė Jo įsakymą:

Apr 2,10 Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką’.

Tai buvo rūstus išbandymas – gyvenk arba mirk. Čia išryškėjo,kurie yra patikimi ir išbandyti. Jei matai žmogų,kuriuo Viešpats pasitiki,tu matai išbandytą žmogų. Būtent išbandymas atskiria patikimą žmogų nuo to,kuris „ne mūsiškis“.

1 Kor 11,19 Juk pas jus turi būti atskalų, kad išaiškėtų tie, kurie yra patikimi.

1 Jn 2,19 Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai.

Dievas niekada nesiunčia išbandymo,kuris pranoktų mūsų jėgas jį atlaikyti.

1 Kor 10,13 Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.

Dievas turi keturių klasių mokyklą Savo mokiniams,kurią jiems būtinai teks praeiti. Kiekvienoje klasėja mokinys išmoksta naujo santykio į visus išbandymus,kuriuos jam siunčia Dievas. Tos klasės yra tokios:

1. Pirma klasė. Aš privalau kentėti,nes Viešpats mane bando.
2. Antra klasė. Aš noriu kentėti dėl Viešpaties,kad būčiau pripažintas patikimu.
3. Trečia klasė. Aš galiu kentėti dėl Viešpaties bet ką,kad ir kas tai būtų.
4. Ketvirta klasė. Man didžiulė privilegija,garbė  ir pranašumas iškesti visus išbandymus.

Ir kiekvienos klasės pabaigoje laukia egzaminas. Visa tai Dievas daro mūsų labui ir labui tų žmonių,su kuriais mes bendraujame. Dievas niekada neklysta vesdamas ir vadovaudamas savo vaikų gyvenimams-

Rom 8,28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.

Pagundymas,kurio šaltiniu yra piktasis.

Velnias gundo visa laiką tik tik piktam. Jis griebiasi visų jam prieinamų priemonių,visų gudrybių ir gudravimų tam,kad priversti mus suabejoti tuo,ką garantuoja tikėjimas Dievu. Ir siekia šito tam,kad tikintysis neatbaigtų savo tikėjimo darbais,nes pats jau nebematytų prasmės tuos darbus atlikti. Ir šitas prašymas „neleisk mūsų gundyti“ tikinčiojo sakomoje maldoje išreiškia jo norą niekada nepaklusti piktajam. Ir dažniausiai velnias prieina su savo pagundymais prie žmogaus tada,kai jis niekuo neužimtas,kada leidžia savo laiką tuščiai..

Piktojo pagundymai prieina prie mūsų iš trijų pusių:

• Iš pačio piktojo
• Iš šio pasaulio
• Iš mūsų senos prigimties keliamų norų,kurie siekia virsti reikalavimais.

Kur mes bebūtumėme,piktasis visur yra. Jei mes pamaldose – ir jis ten. Jei meldžiamės – tai darome piktajam slankiojant aplinkui mūsų gyvenimą. Jei kalbame su žmonėmis apie Kristų – piktasis ten. Jei esame darbe – jis stebi mus. Ir visą laiką šėtonas siekia įvesti mus į pagundymą taip,kad mes galvotumėme ne apie dangiškus dalykus,kad kalbėtumėme apie tai,apie ką kalbą pasaulis ir ieškotumėme to paties,ko jie ieško,kad elgtumėmės nederamai  mūsų pašaukimui ir išrinkimui Kristuje.

Tą patį darbą mumyse siekia atlikti pasaulis,kuriame mes gyvename. Pasaulis yra geras draugas piktajam ir ištikimas sąjungininkas jo planuose. Kur mes beeitumėme,mes vis tiek pasiliekame šiame pasaulyje,kuris yra perpildytas visais įmanomais ir neįmanomais pagundymais. Ir Dievas savo Žodyje mus įspėja,kad nemylėtumėme  pasaulio:

1 Jn 2,15-17 Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės,  nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.  Praeina pasaulis ir jo geismai, bet kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.

Ir be šių dviejų priešų mes turime ir trečią – tai mūsų sena prigimtis. Nuo tos akimirkos,kai atgimėme iš Dievo Dvasios, sena mūsų prigimtis lieka nugalėta mūsų atgimusios dvasios. Bet kol gyvas kūnas,ji dar nemirusi ir pastoviai duoda žinoti apie save. Senoji prigimtis nenuilsdama bando nugalėti mūsų sielą ir pajungti mūsų visą gyvenimą sau – savo norų tenkinimui. Taip gyvena neatgimę iš Dievo žmonės pasaulyje:

Ef 2,1-3 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,  kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.

Ir ji (mūsų senoji,kūniška prigimtis) gali taip elgtis,nes ji nepaveldės amžinojo gyvenimo,todėl nenori nusilenkti šiam naujam gyvenimui Dieve,kuriame jai nėra vietos . Apaštalas Paulius parašė:

1 Kor 15,50 Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.

O apie tai,kad mūsų kūnas yra nesutaikomas priešas dvasiai Dievo Žodis aiškiai atveria čia:

Gal 5,17 Nes kūnas geidžia priešingo Dvasiai, o Dvasia-kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl negalite daryti visko, ko norėtumėte.

Ir kaip bebūtų gaila,bet reikia pripažinti,jog piktasis savo pagalbininkų  – pasaulio ir mūsų kūniškos prigimties – padedamas kartais darbuojasi gana sėkmingai mumyse. Jis jau ne vieną krikščionį yra apgavęs ir įstūmęs į pražūtį  Taip Diotrefas apsigavo pasauliu ir nusivijo valdžios troškimą,o ištikimuosius siekė atskirti nuo bažnyčios..:

3 Jn 1,9 Aš parašiau bažnyčiai, bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepriima mūsų.

Taip Demas pamilo pasaulį ir paliko apaštalą Paulių ten,kur su juo buvo Jėzus..

2 Tim 4,10 nes Demas, pamilęs šį pasaulį, paliko mane ir iškeliavo į Tesaloniką, Krescentas-į Galatiją, Titas-į Dalmatiją.

Apie tokius žmones rašydamas Korinto bažnyčiai apaštalas Paulius pataria nelaikyti jų bažnyčioje:

1 Kor 16,22 Jei kas nemyli Viešpaties Jėzaus Kristaus, tebūna prakeiktas! Mūsų Viešpatie, ateik!

..čia žodžiu „prakeiktas“ yra išverstas žodis „anathema“ (prakeiktas,paskirtas pačiam baisiausiai lemčiai), kuris kilęs iš   „anatithemai“ – „atskirtas,ekskomunikuotas „

Deja,bet ir mes patys galėtumėme paminėti ne vieną,kuris paliko Viešpaties kelią ir gyvena pasaulyje,gyvena pasaulietiškai ir negana to – sąmoningai tarnauja piktajam, siekdamas užkirsti kelią augti Dievo karalystei.

„Ir neleisk mūsų gundyti“. Kaip mums reaguoti į visus velnio pagundymus? Į šį klausimą atsako pats Jėzus:

Mt 26,41 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas”

Apr 1,3 Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti.

Mūsų Gelbėtojas ragina mus nuolat budėti,kad piktasis neįvestų mūsų į pagundymą ir neatimtų  mūsų vainiko:

Apr 3,11 Štai Aš veikiai ateinu. Tvirtai laikyk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko.

Viešpats kiečia mus melstis pastoviai,kad mes nenusimintumėme ir neprarastumėme ryžto dėl to spaudimo,kurį patiriame pasaulyje:

Lk 18,1 Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto

Jėzus rodo mums į būtinybę skaityti Jo Žodį,klausyti Jo tame Žodyje ir vykdyti viską,ką Jis mums sako Šventajame Rašte:

Apr 1,3 Palaimintas, kas skaito bei klauso šios pranašystės žodžių ir laikosi, kas joje parašyta, nes laikas yra arti.

Kada mes meldžiamės – mes kalbame Dievui. Kai atsiverčiame Bibliją – Dievas kalba mums. Koks geras Viešpats visiems,ateinantiems pas Jį per Jo Sūnų!

Mes negalime atsiriboti nuo demoniškų pagundymų,kaip mes negalim uždrausti paukščiams skraidyti virš mūsų galvų. Bet mes galime neleisti jiems nutūpti ant mūsų. Velnias pastoviai slankios aplinkui ir ieškos galimybių sunaikinti mumyse Dievo darbą,bet jei mes visada sieksime pasilikti Dievo artume ir išstosime prieš visas velnio klastas ne patys vieni,o būdami Kristuje ir Jo jėga – tada visos piktojo pastangos bus veltui. Mūsų požiūris į visus velnio pagundymus turi būti griežtai neigiamas,be jokių kompromisų.

Apaštalas Paulius rašo:

Ef 6,10-20 Pagaliau, mano broliai, būkite stiprūs Viešpatyje ir Jo galybės jėga.  Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje.  Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti.  Tad stovėkite susijuosę savo strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais  ir apsiavę kojas pasiruošimu skelbti taikos Evangeliją.  O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.  Pasiimkite ir išgelbėjimo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį,  visada melsdamiesi Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymu. Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius  ir mane, kad, man atvėrus lūpas, būtų duotas žodis drąsiai atskleisti Evangelijos paslaptį,  kurios pasiuntinys esu ir būdamas kalinys,-kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti.

..ir mums reikia melstis taip,kaip melstis mokė savo mokinius Jėzus. ..“ir neleisk mūsų gundyti“,kad Dievas nuolat teiktų mums savo jėgą ir išmintį,kuria galėtumėme atpažinti kai esam gundomi ir pasipriešinti prieš visas piktojo klastas ne savo,o paties Dievo jėga!