Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien

Ketvirtasis prašymas:

„Lk 11,3 Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien “

“Mūsų duonos“. Šioje frazėje yra prašymas,kad Dievas duotų mums mūsų duonos,duonos,kuri priklauso mums,kurią mes užsidirbome. Iš čia išplaukia ta tiesa,jog Dievo vaikai nesimaitina svetima duona,negyvena kito žmogaus sąskaita. Krikščionys – darbšti tauta ir jos tarpe nėra vietos tinginiams ir tinginystei. Apaštalas Paulius rašo:

2 Tes 3,10-12 Dar būdami pas jus, mes įsakėme: “Kas nenori dirbti-tenevalgo!”  Nes mes girdime, kad kai kurie pas jus tinginiauja, nieko nedirba, tik kišasi į svetimus reikalus.  Tokiems įsakome ir juos raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną.

Ir mūsų Gelbėtojas sakė,jog (Mt 10,10) ..nes darbininkas vertas savo valgio.

Dievas laimina savo vaikų darbą – jie ne veltui dirba. Dievas duoda jiems sugebėjimus,duoda sveikatą ir duoda galimybę užsidirbti sau išlaikymą. Ne visi turi vienodas galimybes ir sugebėjimus,todėl ne visų vienodas ir pragyvenimo lygis,vieni turi daugiau materialių gėrybių,kiti – mažiau. Bet kokį turtą beturėtų žmogus,visas jis yra absoliučioje Viešpaties valdžioje. Žmogus nėra galutinis savo turto šeimininkas,virš jo norų ir sprendimų yra Dievo valdžia. Tikras Dievo vaikas priklauso Dievui visa savo esybe: jo siela,gyvenimas,šeima ir materialios gėrybės – viskas atiduota Dievui,Jo valdžiai ir apsaugai. Dievas gi skiria žmogų Savo turtų valdytoju. Ir tokį išmintingą valdytoją Dievas vadina teisiuoju,aprūpindamas jį viskuo,ko reikia gyvenimui ir pamaldumui. Dovydas rašo:

Ps 37,25 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau, kad teisusis būtų užmirštas ir jo vaikai elgetautų.

Savo duoną žmogus uždirba savo prakaitu. Taip Dievas pasakė Adomui:

Pr 3,17-19 O Adomui Jis tarė: “Kadangi tu paklausei savo žmonos ir valgei nuo medžio, apie kurį tau buvau įsakęs: ‘Nevalgyk nuo jo’,-prakeikta bus žemė dėl tavęs! Vargdamas turėsi maitintis iš jos visą savo gyvenimą.  Erškėčius ir usnis ji augins tau, ir tu valgysi lauko augalus.  Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”

Ir žmogus ypatingai džiaugiasi ir būna patenkintas,kada sugeba pats uždirbti tiek,kiek jam reikia gyvenimui. Tame  jo didžiausias pasididžiavimas ir orumas. Šventajame Rašte taip rašoma apie tokį žmogų:

Ps 128,2 Tu valgysi iš savo rankų darbo, būsi laimingas, tau gerai seksis.

„Kasdienės“ – tai žodis,kuris taikomas viskam,esančiam  gyvybiškai svarbiu,viskam,be ko mes negalime apsieiti  Todėl frazė „kasdienės duonos“ yra kalbanti apie viską,kas reikalinga kasdieniam gyvenimui,būk tai maistas,ar drabužis,namai,darbas,sveikata,derlius ir tam panašūs dalykai. Čia nėra priežasties pagalvoti,jog ši frazė gali kalbėti apie Dievo Žodį,kaip apie kasdienę duoną mūsų dvasiai..Šioje vietoje kalbame apie žemiškus dalykus.

Savo Žodyje Dievas mus moko,kad mes nepasitenkintume materialiomis gėrybėmis,kurių vos užtenka mums patiems,bet siektume turėti jų pakankamai ir kiekvienam geram darbui.

Apd 20,35 Ir aš jums visur rodydavau, kad, šitaip triūsiant, reikia paremti silpnuosius ir atminti Viešpaties Jėzaus pasakytus žodžius: ‘Labiau palaiminta duoti negu imti’

Tit 3,8 Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.

Čia nėra egoizmo ir godumo motyvacijos,atvirkščiai,noras turėti kuo tarnauti žmonėms.

Murmėjimas nėra būdingas Dievo žmonėms,taip pat jiems nėra būdingas siekis praturtėti sau. Paulius rašo Timotiejui:

1 Tim 6,8-10 Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.  Kas trokšta praturtėti, pakliūva į pagundymą ir į pinkles bei į daugelį kvailų ir kenksmingų geidulių, kurie paskandina žmones sugedime ir pražūtyje.  Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų.

Tačiau Dievo vaikams įprasta dirbti taip,jog uždirbti ne tik sau,bet ir nepasiturintiems,kad būtų ką duoti stokojantiems.. Paulius rašo:

Ef 4,28 Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia, bet dirba, darydamas savo rankomis gerus darbus, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.

„Kasdienės mūsų duonos“ – yra žmonių,kurie neturi savo duonos pas Dievą,jie jos neuždirbo ir neatidavė Dievo valdžion,i Jo saugyklą. Tokius žmones Dievo Žodis vadina vargšais ir stokojančiais.. Tokius žmones,pagal jų neturto priežastis, galima būtų pabandyti apžvelgt trijose grupėse:

1. Neturintys palaiminimo savo darbuose.

Tai tie žmonės,kurie uoliai darbuojasi nuo tamsos iki tamsos,bet jų darbe nėra Dievo palaiminimo – jie neturi derliaus,nėra pakankamo atlygio, o išlaidos gyvenimui didelės ir jie visada skolose. Kodėl Dievas jų nepalaimina? Į šį klausimą mes neturime tikslaus atsakymo,yra tik nuomonės,o ir kiekvienas atvejas – askiras.. Bet mes neabejotinai žinome,jog Dievas neklysta ir Jis geriausiai žino,kaip saugoti savo vaikus nuo nuodėmės pasekmių.

1. Nesugebantys tinkamai tvarkyti savo turto.

Tai tie žmonės,kurie uoliai dirba,turi pakankamą atlygį už savo darbą,bet nemoka tvarkytis su savo pinigais. Jie švaisto pinigus į kairę ir į dešinę be tinkamos kontrolės ir kokios didelės bebūtų pajamos per trumpą laiką jos išmėtomos nereikalingiems pirkiniams..tokie karts nuo karto stokoja net duonos kąsniui..

1. Neturintys noro dirbti – tinginiai

Tai tie žmonės,kurie tingi dirbti. Jie savo laiku nieko nesėja ir nieko nepjauna;jie vėluoja į darbą ir nenori daug ir uoliai dirbti. Tai žmonės,kurie tik ir laukia,kol kažkas juos „palaimins“ ir duos gabalėlį duonos. Ir ne bet kokį,o didelį..jie dar įsižeidžia ant to,kuris duoda jiems kažką,kas neatitinka jų savo vertės supratimo. Tikra krikščionybė laisva nuo tokių žmonių,nes Dievo vaikai – darbšti liaudis.

Pagalbai nepasiturintiems Dievo Žodyje yra nustatytos taisyklės. Dar apaštalų dienomis nepasiturintys ir našlės kėlė savo reikalavimus prasimaitinti iš bažnyčios. Dėl to,jog nebuvo deramos šios tarnystės organizacijos,bažnyčioje atsirado netikėta našta – murmėjimas ir nepasitenkinimas tarp šių žmonių. Tai padiktavo sprendimą,jog bažnyčioje turi būti paskirti žmonės,kurie turėtų teisę nuspręsti kam ir kokios pagalbos reikia bei galėtų tą pagalbą skirstyti. Šiam tikslui bažnyčioje ir buvo paskirti diakonai ir diakonės.

Apd 6,2-3 Tuomet dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir tarė: “Nedera mums palikus Dievo žodį tarnauti prie stalų.  Todėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui,

Rom 16,1-2 Pavedu jums mūsų sesę Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja;  priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam.

Apaštalas Petras,rodydamas į krikščionio savybes,kaip į neatsiejamą žmogaus priklausomybės Kristui įrodymą,rašo:

2 Pt 1,5 Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę - pažinimu,

Diakonams ypatingai svarbu svarbi eilutė. Juk yra nepasiturintys,kurie neturėtų naudotis bažnyčios parama..:

1 Tim 5,3-16 Gerbk našles, kurios yra tikros našlės.  Jei kuri našlė turi vaikų ar vaikaičių, tegul šie pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai patinka Dievui.  Tikra našlė, palikusi viena, pasitiki Dievu, maldauja ir meldžiasi dieną ir naktį.  Bet našlė, gyvenanti malonumais, dar gyva būdama, yra mirusi.  Todėl tai įsakyk, kad jos būtų be priekaišto.  Jeigu kas neaprūpina savųjų, ir ypač savo namiškių, tas yra paneigęs tikėjimą ir blogesnis už netikintį!  Į našlių sąrašą įtrauk tokią našlę, kuriai ne mažiau kaip šešiasdešimt metų, kuri buvo žmona vieno vyro,  jeigu ji pasižymėjo gerais darbais, jei išauklėjo vaikus, jei buvo svetinga, jei plaudavo šventiesiems kojas, jei pagelbėdavo vargstantiems, jei stengdavosi dirbti visokį gerą darbą.  Jaunesnių našlių nepriimk. Pasiduodamos gašlumui, o ne Kristui, jos nori ištekėti  ir yra smerktinos, nes pameta ankstesnį tikėjimą.  Be to, jos išmoksta dykinėti, landžiodamos iš namų į namus, ir ne tik dykinėti, bet plepėti, kištis į svetimus reikalus bei kalbėti, kas nedera.  Taigi norėčiau, kad jaunesnės ištekėtų, augintų vaikus, šeimininkautų ir neduotų priešininkui jokios progos apkalboms.  Nes kai kurios jau nuklydo paskui šėtoną.  Jei kuris tikintis vyras ar moteris turi pas save našlių, tegul jas aprūpina, kad bažnyčia nebūtų apsunkinama ir įstengtų padėti tikrosioms našlėms

„Duok mums šiandien“ – ši frazė verta atskiro dėmesio. Joje yra prašymas duonos tik vienai dienai. Ji su šaknimis rauna viltį prikaupti daug žemiškų turtų. Iš čia daugelis abejoja,ar ši malda kam nors priimtina,juk kur rasi žmogų,kuris nesirūpintų ką valgys ryt. Tai kokia tikroji šio prašymo reikšmė mums?

Čia aiškiai matoma,jog žmogus prašo Dievo duoti jam kas diena naudotis savo rankų darbo vaisiais. Šis prašymas labai svarbus. Juk kokia nauda žmogui,jei jis savo sunkiu darbu uždirba pinigus,o naudotis jais negali. Kokia nauda,jei žmogus turi turtus,o neturi sveikatos? Kokia nauda,jei žmogus savo amato meistras,o negali rasti darbo? Kam naudingi visi sugebėjimai ir turtai,jei jais negalima naudotis kasdien? Štai apie tai žmogus ir meldžia Dievo,kad Jis suteiktų jam viską,ko reikia gyvenimui šiandien – suteiktų jam galimybę valgyti savo duoną,kurią jis uždirbo ir kuri yra Dievo rankoje,nes Jam priklauso viskas..

Mok 5,17-18 Štai ką mačiau: gera ir malonu žmogui yra valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu, kurį jam Dievas paskyrė dirbti per visas jo dienas. Tai yra jo dalia.  Kiekvienam žmogui, kuriam Dievas suteikė turto ir lobių ir leido jam valgyti, imti savo dalį ir džiaugtis savo darbu, tai yra Dievo dovana.

Mūsų Dievas,Kuriam mes patikime savo gyvenimus su viskuo kas juose yra – visais materialiais ir dvasiniais turtais,Jis pastato mus šių gėrybių valdytojais ir pataria mums nesirūpinti rytdiena,nepasiduoti tuštybei ir negyventi sau.

Mt 6,25-34 “Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį?  Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos?  O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?  Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų.  Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai?  Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’  Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia.  Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo”.

„Kasdienės mūsų duonos duok mums kasdien“ – kiekvienas žodis savyje neša mokymą apie vartojimo esmę..

Kasdienės – viskas,kas būtina gyvenimui kasdien čia,žemėje.

Mūsų – mūsų uždarbis,darbas,tai,ką mes įgijome,ko esame verti.

Duonos – maistas,pragyvenimas

Duok – Dievas yra visko valdytojas,mes gyvename Jo išlaikomi

Mums – asmeninis prašymas ištartas daugiskaita. Mes prašome Dievo,kad Jis duotų mums tai kas mūsų pagal savo nuožiūrą.

Kasdien - rytinė malda..noras gauti iš Dievo šiandienai malonę ir palaiminimą  viskame,ko reikia gyvenimui.