Dievas yra geras!

Kartais mūsų suvokimas apsprendžia viską. Tai reiškia,jog svarbu ne tik tai kas yra,o ir tai,kaip mes tai suvokiame.

*Situacija su dviem žmonėmis,kurie bendrauja tarpusavyje pagal tai,kaip įsivaizduoja tai,koks požiūris į jį yra kito žmogaus.

Mes nebendraujame sudaugeliu žmonių ne dėl tikrų,o dėl išgalvotų priežasčių.

Panašiai yra ir mūsų santykyje su Dievu. Dievas turi tam tikrus jausmus mums,tačiau mes bendraujame su Dievu ne pagal juos,o pagal tai,ką patys įsivaizduojame apie Jo jausmus mūsų atžvilgiu.

Daugelis iš mūsų yra įsitikinę,jog Dievas jais nepatenkintas.

Tai,ką mes galvojame apie Dievą apsprendžia mūsų santykį į Jį. Mūsų mitys apie tai,kaip Dievas žiūri į mus, apsprendžia mūsų elgesį.

Pvz: kiek uoliai ir kiek ilgai tu melsiesi,jei galvosi,jog Jis vis tiek tavimi yra nepatenkintas?..”amžinai tu viską darai ne taip..kiek tau galima atleisti ir vis tiek jokios naudos iš to”..etc.

Mūsų įsivaizdavimas apie Dievą charakterizuoja ne Dievą (dažnai),o mus pačius.

Svarbiausias dalykas jūsų gyvenime yra šis: ką jūs galvojate apie Dievą. Koks Jis jūsų suvokime? Giliai širdyje,jausmuose ir mintyse,sąmoningai ir pasamoningai - koks Jis? Tai yra pati svarbiausia tiesa apie jus pačius.

Pasaulio istorija rodo,jog nei viena tauta nepakilo aukščiau savo religijos, dvasinė žmogaus istorija rodo,jog nei vienas žmogus nepakilo aukščiau nei yra jo Dievo koncepcija.

Garbinimas ir tarnavimas Dievui gali būti  tikras arba ne - priklausomai nuo to,kokios yra tikinčiojo mintys apie Dievą.

Todėl pats svarbiausias dalykas bažnyčiai - koks yra Dievas. Pats nuostabiausias dalykas žmoguje - tai ne jo žodžiai ir ne jo darbai,o jo supratimas apie tai,koks yra Dievas.

Pažiūrėkime į Dievo paveikslą širdyje - į tikrą paveikslą - ne tai,ką šneka pamokslininkai,ne tai,kas parašyta Biblijoje,o tai,ką atsinešėte eidami per gyvenimą,kas liko iš tėvų ir artimųjų,kas liko po pergyventų vidinių sukrėtimų,problemų su saviverte,supančia kultūra..kaip jūs manote..KOKS YRA DIEVAS ?

Paprastai mes susikuriame savo supratimą apie Dievą ir užsispyrusiai laikomės jų. Tai liečia ne tik atskirus žmones,bet ir krikščionių grupes,kurios vadinasi bažnyčiomis.

Taigi,koks yra Dievas iš tikrųjų?

* Žmonės galvoja,jog Dievas kažkas panašaus į policininką,kuris tik tuo ir užsiima,jog stebi ką čia nubausti. Kuriam,ką tu bedarytum,vis tiek vis mažai ir negerai,ir netobula.

O Bažnyčia..kame jos prasmė? Tam,kad įteigtų kuo didesnį kaltės jausmą prieš viskuo nepatenkintą Dievą? Ko man eiti ten,kur pastoviai primena mano nesugebėjimą gyventi? O krikščionys ,kuriuos asmeniškai pažįsti,nekelia susižavėjimo. Štai kaip svarbu yra manymas.

Juk kaip sunku melstis tokiam Dievui. Kaip sunku pasitikėti Juo ir jausti Jo artumą,jei savo širdies gilumoje jūs netikite,kad Jis yra GERAS.

Pati svarbiausia tiesa apie jus ir pati svarbiausia tiesa apie mane yra tai,kas gimsta mūsų širdyje ir mintyse kai tariamas žodis DIEVAS.

Šiandien mes kalbėsime  apie  tokią Dievo savybę kaip GERUMAS arba MALONINGUMAS.

Kitos savybės:

• Suverenumas
• Šventumas
• Išmintis
• Teisingumas
• Meilė
• Ištikimybė

* Kas yra Gerumas?

* Kaip pasireiškia Gerumas?

* Kaip mums reikia atsakyti į Dievo gerumą?

Iš 33 sk. - pirmą kartą paminėtas žodis „geras”

Mozė tarė Viešpačiui: „Liepei išvesti šitą tautą ir nepasakei, ką siųsi su manimi, tačiau sakei: ‘Aš tave pažįstu ir žinau tavo vardą, tu radai malonę mano akyse’.
¹³ Jei tad radau malonę Tavo akyse, apreikšk man savo kelius, kad Tave pažinčiau ir galėčiau atrasti malonę Tavo akyse, nes tie žmonės yra Tavo tauta”.
¹⁴ Viešpats atsakė: „Mano artumas eis su tavimi, ir Aš įvesiu tave į poilsį”.
¹⁵ Mozė atsakė: „Jei Tavo artumas neis, nevesk mūsų niekur iš šitos vietos.
¹⁶ Nes kaip man sužinoti, kad aš ir Tavo tauta atradome malonę Tavo akyse? Ar ne iš to, kad Tu eisi su mumis? Taip aš ir Tavo tauta būsime išskirti iš visų žemės tautų”.
¹⁷ Viešpats atsakė Mozei: „Ir šį prašymą patenkinsiu, nes radai malonę mano akyse ir Aš žinau tavo vardą”.
¹⁸ Mozė prašė: „Parodyk man savo šlovę”.
¹⁹ Viešpats atsakė: „Aš leisiu visai savo šlovei praeiti pro tave ir paskelbsiu tau Viešpaties vardą, ir būsiu maloningas tam, kam būsiu maloningas, ir pasigailėsiu to, ko pasigailėsiu.
²⁰ Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas.
²¹ Štai vieta šalia manęs! Atsistok ant šios uolos.
²² Kai mano šlovė eis pro šalį, tave pastatysiu uolos plyšyje ir pridengsiu savo ranka, kol praeisiu.
²³ Po to atitrauksiu ranką ir matysi mane iš užpakalio, mano gi veido nematysi”.

(Labai daug žmonių mato Dievo darbus,tačiau tereikia ateiti sunkumams ir jie kaip ir izraelitai,viską pamiršta. Mozė neapsiribojo reikalavimais Dievui „o ką tu man duosi”. Jis norėjo suprasti KOKS yra Dievas iš tikrųjų. )

Žodis „Maloningas” - perteikia viską,kas gerą,gražu,teisinga,šlovinga,kas yra gerbūvis,pasitenkinimas - visa tai,kas atneša visą kas yra gerą,malonu ir trokštama.

Iš  34 skyrius:

⁵ Viešpats nužengė debesyje ir atsistojo šalia jo, ir paskelbė Viešpaties vardą.
⁶ Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: „Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos,
⁷ parodantis gailestingumą tūkstančiams, atleidžiantis nusikaltimus, neteisybes ir nuodėmes, tačiau nepaliekantis kalto nenubausto, bet baudžiantis už tėvų nusikaltimus vaikus ir vaikaičius iki trečios ir ketvirtos kartos”.
⁸ Mozė skubiai nusilenkė iki žemės ir pagarbino Viešpatį.

Viešpats pabrėžė vieną dar savo charakteristiką šiuose žodžiuose - DOSNUMĄ. Ar kada nors susimastėme ,koks Dievas dosnus. Dievas parenka žodį „maloningas” ,kuris glaudžiai susijęs su žodžiu „dosnus”.

Dosnumas - tai realizuotas ketinimas duoti kitam be jokių savanaudiškų paskatų. Kitais žodžiais tariant,Dievas duoda ne tam,kad gauti mainais atgal. Jis maloningas ne dėl to,kokie mes esame,o dėl to,koks Jis yra. Jo dosnumas išsilieja noru duoti savo kūriniams tai,kas padarys juos laimingus.

Ar jūsu nuomonė apie Dievą tokia?

Dievas dosnus ir šioje Jo Asmens savybėje randame sufokusuota Jo tobulumą. Ši savybė labai daug kur apsprendžia tai,kaip pasireiškia visos kitos Dievo Asmens savybės. Kitais žodžiais - Jo maloningumas begalinis. Jo gerumas amžinas. Jo maloningumas ir gerumas atsispindi Jo šventume ir pasireiškia per Jo teisingumą - Jis visada elgiasi teisingai ir teisiai. Ir visa Jo meilė nukreipta ir į jus.

Dievas patiria šventą pasitenkinimą dėl savo vaikų laimės.

Sof 3:17

¹⁷ Viešpats, tavo Dievas, esantis tavyje, yra galingas. Jis išgelbės, Jis džiaugsis tavimi, atgaivins tave savo meile ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas.

Dievo maloningumas nuteikia Jį būti geru žmonėms, kitais žodžiais, Jis yra palankus mums. Jis greitas užjausti,švelnus ir mylintis ir maloningas visiems kūriniams.

Trys dalykai,kuriuose yra matomas bei pažįstamas Dievo gerumas:

• 1. per kuriniją. Gamta,Jo kūrinija yra pačio Kūrėjo atspindys.

Ps 145,6 Apie Tavo veiksmų nuostabią galią jie kalbės, ir aš skelbsiu Tavo didybę. 

Ps 145,7-10 Jie atsimins didelę Tavo malonę, giedos apie Tavo teisumą. Viešpats yra maloningas, užjaučiantis, lėtas pykti ir didžiai gailestingas. Viešpats yra geras ir gailestingas visiems savo kūriniams. Viešpatie, Tavo visi kūriniai girs Tave ir Tavo šventieji laimins Tave!

Žodis „visiems” - ar tai liečia ir tave bei mane?

Mes galvojame,kad Dievas gobšokas - „nelaiminsiu tavęs per daug,nes dar pasididžiuosi,ką tada reikės daryti”.

Ps 145,11-19 Jie kalbės apie Tavo karalystės šlovę, garsins Tavo galybę, kad žmonės suprastų Tavo galingus darbus ir Tavo karalystės šlovingą didingumą. Tavo karalystė amžina ir Tavo valdžia lieka per amžius. Klumpantį Viešpats palaiko, o parpuolusį pakelia. Į Tave krypsta visų akys, savo metu visiems duodi maisto, atveri savo ranką, sočiai maitini visa, kas gyva. Teisus yra Viešpats visuose savo keliuose ir šventas visuose savo darbuose. Arti yra Viešpats visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos.

Jis siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų ir Jėzus mums liepia mylėti savo priešus,sakydamas,jog mes labiausiai esame panašūs į savo Tėva danguje,kai esame MALONINGI ir GERI.

Jo savybės aiškiai suprantamos stebint Jo kūriniją - pasigrožėk lietumi,pasidžiauk tuo,ką Dievas davė,vietoje to,kad be proto lėkti,skubėti daryti,sakyti,įtikinti ir - nusivilti viskuo bei niekuo nebūti patenkintu. Gyvenimas savo pilnatvėje ir džiaugsme ateina per tai,ką duoda mums Dievas,o ne per tai,ką pasiekiame patys.

Mes gyvename taip,lyg turėtumėme vykdyti visus uždavinius pagal sąrašą. Bet ar toks yra Kūrėjas? Kiek vabalų rūšių,patys įvairiausi augalai,neturintys utilitarinės reikšmės (deguonis) - toks yra Kūrėjas.

Kad suprasti Dievo gerumą pradžioje reikia atverti akis - visa kurinija liudija Dievo malonę. Bet mes žiūrime ne ten. Vieni negali atplėšti akių nuo kompiuterio ekrano,kiti mano,kad svarbiausia yra mūsų pasiekimai,nulių skaičius mūsų atlyginimuose,varnelės ties įvykdytais tikslais,mašinos modelis,santaupos,nuo kurių mums malonu sieloje - ir mes gyvename chaose.

• 1. per ypatingą Savo įsikišimą ir išlaisvinimą.

107 psalmė:

Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras, nes Jo gailestingumas amžinas.

Taip tekartoja Viešpaties išpirktieji, kuriuos Jis išpirko iš priešo rankos,

 ir surinko juos iš kraštų: iš rytų ir vakarų, iš šiaurės ir pietų.

 Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.

Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.

Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.

Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.

Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.

Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti, -

nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,

todėl Jis pažemino vargu jų širdis, - krito, ir niekas jiems nepadėjo.

Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.

Jis išvedė juos iš tamsos ir mirties šešėlio ir sutraukė jų pančius.

 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

 Jis sudaužė varinius vartus ir geležinius skląsčius sulaužė.

Kvailiai dėl savo nedorybių ir dėl savo kalčių kenčia.

Jiems nebemielas joks valgis, jie priartėjo prie mirties vartų.

 Varge jie šaukiasi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbsti.

Jis siuntė savo žodį ir išgydė juos, iš pražūties juos išlaisvino.

 Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.

Teaukoja Jam padėkos aukas ir džiūgaudami teskelbia Jo darbus.

Kas laivais plaukia į jūrą, vandenų platybėje prekiauja,

tie mato Viešpaties darbus ir Jo stebuklus gelmėse.

Jam įsakius, audros pakyla, šiaušiasi bangos.

Ligi debesų jie pakyla, į gelmes vėl sminga, širdis jų tirpsta nelaimėje.

Jie svirduliuoja ir klydinėja kaip girti, jų jėgos baigia išsekti.

Varge jie Viešpaties šaukiasi, Jis iš sielvartų juos išvaduoja.

Jis nutildo audrą, nuramina bangas.

 Tada jie džiaugiasi nurimusia jūra. Jis nuveda juos į geidžiamą uostą.

Jis apreiškia save per savo ypatingą dalyvavimą mūsų gyvenime. Šie žmonės išsėmė savo galimybes ir kai šaukėsi Dievo - Jis išgelbėja juos.

Išgelbėja bejėgius žmones iš jų priešų

Išgelbėja iš mirties šešėlio

Išgydo iš ligos

Apsauga nuo audrų,grąsinančių mus praryti.

Labai dažnai žiauriausių mūsų gyvenimo audrų metu mes manome,jog Dievui nėra iki mūsų jokio reikalo. Tačiau Dievas naudoja ir audras,ir piktus žmonių darbus ir ligas ruošdamas mus savo įsikišimui. Tam,kad mes nusilenktumėme prieš Jį,suprasdami pagaliau KOKS Jis yra.

3. Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje.

Mr 10:18

¹⁷ Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: „Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”
¹⁸ Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
¹⁹ Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ „.
²⁰ Tas atsakė: „Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės”.
²¹ Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane”.
²² Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

Centrinė šio jaunuolio problema buvo ta,jog jis netikėjo Dievo gerumu ir maloningumu. Jis manė,jog jo gyvenimas ir laimė apsprendžiama jo paties - pinigų,pastangų. Mūsų laikais pilna krikščionių besilaikančių daugybės nurodymų,bet netikinčių,jog Dievas yra geras. Ir  neturi džiaugsmo.

Rom 5:8

O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.

Mes bijome pasitikėti Dievu,nes mums atrodo,jog kai tik patikėsime savo gyvenimus Dievui,atsitiks kažkas baisaus. Mes netikime,kad Dievas - geras.

Mums reikia išmokti būti dėkingiems Dievui,visose aplinkybėse,bet kokiose situacijose - tai viena iš pagrindinių savybių,kurias reikia savyje išauginti.

Jeigu egzistuotų geresnis kelias pasiekti geriausią rezultatą - Dievas jį man parodytų.

Juozapas - ar jis pats būtų pasirinkęs tokį kelią sau?

Ką mums daryti atsakant į Dievo gerumą?

• 1. Atgaila.

Mums reikia atgailauti dėl savo netikėjimo ir nedėkingumo Dievui.

Rom 2:4

⁴ Kaip drįsti niekinti Jo gerumo, pakantumo ir kantrumo turtus? Ar nesupranti, kad Dievo gerumas skatina tave atgailauti?

• 1. Rasti Dievo gerume ramybę tada,kai jus užklumpa nelaimės.

Ps 31:19

Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje

• 1. Rizikuoti (jaunuolis iš Mr 10 sk.)

Ps 84,11-12

Saulė ir skydas yra Viešpats; malonę ir garbę teikia Viešpats, gerų dalykų neatsako tiems, kurie nekaltai elgiasi. Kareivijų Viešpatie, palaimintas žmogus, kuris pasitiki Tavimi!