Amen

Žodis „Amen“ paimtas iš hebrajų  kalbos ir jis reiškia „tikrai taip“,“tikrai“,“iš tiesų taip“. Tai ne tik patvirtinimą išreiškiantis žodis,bet ir pritarimą bei palaikymą.

 Peržvelgsime kaip Šventajame Rašte naudojamas šis žodis: 

1.

  „Amen“ naudojamas kaip žodis,kuriuo kažkas pažadama arba prisiekiama ir tokiu atveju jis neša savyje ne tik sutikimą su tuo kas pasakyta,bet ir aktyvų norą,kad taip ir būtų – „tebūnie taip“,“te išsipildo tai“. Mozė,trokšdamas palaiminimo ir klestėjimo savo tautai pažadėtoje žemėje prisakė tautos vyresniesiems prisiekti ištikimai tarnauti Dievui toje žemėje,į kurią juos Viešpats įves. Štai ši priesaika:

 Įst 27,9-26 Mozė ir Levio giminės kunigai kalbėjo visam Izraeliui: “Būk atidus ir klausyk, Izraeli. Šiandien tu tapai Viešpaties, tavo Dievo, tauta.  Klausyk Jo balso ir vykdyk įsakymus ir įstatymus, kuriuos tau šiandien skelbiu”.  Tą pačią dieną Mozė kalbėjo Izraelio tautai:  “Perėjus per Jordaną, ant Garizimo kalno stovės ir laimins tautą Simeono, Levio, Judo, Isacharo, Juozapo ir Benjamino giminės;  o ant Ebalo kalno stovės Rubeno, Gado, Ašero, Zabulono, Dano ir Neftalio giminės, kurie prakeiks. Levitai garsiu balsu sakys visiems izraelitams:  ‘Prakeiktas žmogus, kuris amatininkų rankomis pasidaro drožtą ar lietą atvaizdą, pasibjaurėjimą Viešpačiui, ir slepia jį’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris keikia savo tėvą ir motiną’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris perkelia savo artimo žemės ribų ženklą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris suklaidina aklą kelyje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris iškreipia teisingumą ateivio, našlaičio ir našlės byloje’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’. ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo tėvo žmona, nes atidengia savo tėvo nuogumą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris paleistuvauja su kuriuo nors gyvuliu’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo seserimi, savo tėvo ar motinos dukterimi’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris sugula su savo uošve’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris užmuša savo artimą’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris paima užmokestį, kad pralietų nekaltą kraują’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’.  ‘Prakeiktas, kuris nesilaiko šito įstatymo žodžių ir jų nevykdo’. Visa tauta atsakys: ‘Amen’ ”. 

 Nehemijas, norėdamas,kad iš Babilono nelaisvės grįžę judėjai gyventų švarų ir Dievui priimtiną gyvenimą,priesaika sutvirtino šį norą bendrame pasiryžime siekti,kad taip ir būtų:

 Neh 5,1-13 Kilo didelis žmonių ir jų moterų šauksmas prieš savo brolius žydus.  Vieni sakė: “Mūsų su sūnumis ir dukterimis yra daug. Pirkime grūdus, kad turėtume ką valgyti ir išliktume gyvi!”  Kiti sakė: “Savo laukus, vynuogynus ir namus užstatėme už grūdus, kad apsigintume nuo bado”.  Dar kiti sakė: “Mes turime skolintis pinigų iš karaliaus, užstatydami savo laukus ir vynuogynus.  Mes esame tokie pat, kaip ir mūsų broliai; mūsų vaikai yra tokie pat, kaip ir jų vaikai. Tačiau mes turime atiduoti savo sūnus ir dukteris vergais, ir kai kurių mūsų dukterys jau yra vergės. Mes negalime jų išpirkti, nes mūsų laukai ir vynuogynai priklauso kitiems”.  Išgirdęs tą šauksmą ir tuos žodžius, labai supykau.  Apsvarsčiau reikalą ir sudraudžiau kilminguosius ir viršininkus, sakydamas: “Jūs kiekvienas lupate palūkanas iš savo brolio”. Sušaukęs visuotinį susirinkimą,  kalbėjau: “Kiek leido mūsų išgalės, mes išpirkome savo brolius žydus, kurie buvo parduoti pagonims, o jūs verčiate savo brolius parsiduoti jums!” Jie tylėjo ir nieko neatsakė.  Aš tęsiau: “Negerai darote! Argi neturėtumėte bijoti Dievo ir neduoti progos pagonims mūsų gėdinti?  Aš, mano broliai ir mano tarnai taip pat skolinome pinigų ir grūdų. Dovanokime jiems šitą skolą!  Šiandien pat grąžinkite jiems dirvas, vynuogynus, alyvų sodus bei namus ir dalį skolų: pinigus, javus, vyną ir aliejų, ką ėmėte palūkanų”.Tuomet jie atsakė: “Viską grąžinsime ir skolų iš jų nereikalausime, darysime, kaip sakei”. Pasišaukęs kunigus, prisaikdinau juos žmonėms girdint, kad vykdytų savo pažadą.  Aš iškračiau savo antį ir tariau: “Tegul Dievas taip pat iškrato kiekvieną, kuris neištesės šito pažado, iš jo namų ir iš įsigytos nuosavybės ir tegul jis lieka tuščias”. Visi susirinkusieji tarė: “Amen”. Ir šlovino Viešpatį. Žmonės vykdė, ką buvo pasižadėję.  

2.

 „Amen“ naudojamas kaip būdvardis paties Dievo esybės nekintamumo apibūdinimui. Štai kaip šis žodis skamba iš Viešpaties lūpų:

 Apr 3,14 “Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia...“

 Arba čia - apaštalas Paulius korintiečiams rašo:

 2 Kor 1,20 Nes visi Dievo pažadai Jame yra “taip” ir Jame “amen” Dievo šlovei per mus. 

 Izajo knygoje yra šis pažadas:

 Iz 65,16 Kas laimins krašte, laimins tiesos (amen) Dievo vardu, ir kas prisieks šalyje, prisieks tiesos (amen) Dievo vardu, nes senoji priespauda bus užmiršta ir nebeminima mano akivaizdoje.

3.

 Dažnai žodis „Amen“ yra naudojamas kaip prieveiksmis ( Prieveiksmis – savarankiška nekaitoma kalbos dalis, reiškianti veiksmo aplinkybę ar ypatybės ypatybę.). Šia reikšme „Amen“ dažnai naudojamas sakinio pradžioje,siekiant užtikrinti,jog viskas,kas bus pasakyta – tiesa.

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus dažnai vartodavo dvigubą „Amen“ tada,kai norėdavo pabrėžti Savo žodžių svarbą. Taip kalbėdamas su Nikodemu Jėzus pasakė:

 Jn 3,3 Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų (amen,amen) sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės”.

 Kalbėdamas žydų tautai Jis sakė:

 Jn 10,1 “Iš tiesų, iš tiesų (amen,amen) sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.

Jn 10,7 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: “Iš tiesų, iš tiesų (amen,amen) sakau jums: Aš-avių vartai. 

Tokiu pat būdu žodis „Amen“ dažnai vartojamas maldos,šlovinimo,giesmės pabaigoje. Taip Dovydas baigia šią savo psalmę:

 Ps 41,13 Palaimintas tebūna Viešpats, Izraelio Dievas, per amžių amžius! Amen! Amen! 

 Taip pat baigiasi ir kita psalmė:

 Ps 89,52 Tebūna palaimintas Viešpats per amžius! Amen! Amen!

 Ir Naujajame Testamente mes randame šį žodį panašioje formoje. Pirmieji krikščionys žodžiu „Amen“ baigdavo ir savo pamokslus ,ir savo maldas. Iš čia ir „Tėve mūsų“ malda baigiasi taip pat. Ir apaštalas Paulius duodamas nurodymus kaip turi vykti pamaldos,rašo:

 1 Kor 14,15-16  Ką gi tada daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia ir giedosiu protu.  Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai “amen”, nesuprasdamas, ką tu kalbi? 

 Mūsų laikuose žodis „Amen“ naudojamas baigiant maldą arba pamokslą. Taip baigdami pabrėžiame,kad viskas,kas pasakyta yra tiesa. Klausytojai arba maldos dalyviai atsako "Amen" šiuo pabrėždami savo sutikimą su tuo,kas buvo pasakyta pamoksle arba maldoje ir šis sutikimas – tai sutikimas su tuo,kad tai yra tiesa,arba - Šventosios Dvasios veikimu tapo tiesa ir jiems.