- Teesie šventas Tavo vardas.
Pasaulyje yra nesuskaičiuojama gausybė vardų.Dievas davė žmogui sugebėjimą duoti vardus viskam,kas sukurta. Žmogui patinka jo vardas ir nelengva būtų surasti tokį,kuriam jo vardas nepatinka.. ir mums labai nepatinka, kai iš mūsų vardo juokiasi ir šaiposi,nes tokį elgesį suvokiame kaip mūsų pačių pažeminimą ,ir tai turės tam tikrų pasekmių tam,kuris tokiu būdu naudojo mūsų vardą.
Pirmas Tėve mūsų maldos prašymas iškelia žodį „vardas“. Tai yra tas žodis,kuriuo žmogus vadina Dievą ir kuriuo Dievas nori būti vadinamas žmogaus. Apie savo vardą Dievas pasakė Mozei:
Iš 3,14 Dievas tarė Mozei: “AŠ ESU, KURIS ESU. Sakyk izraelitams: ‘AŠ ESU mane siuntė pas jus’ ”
O pranašas Izajas sako:
Iz 47,4 Mūsų atpirkėjas-kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis yra Jo vardas.
Dovydas Jį vadina taip:
Ps 23,1 Viešpats yra mano ganytojas-aš nestokosiu.
Šventajame Rašte yra minimi ir kiti Dievo vardai,kurie sietini su Jo savybėmis:
Iz 9,6 Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.
Naujajame Testamente ypatingai naudojami tokie Dievo vardai kaip: Tėvas, Jėzus Kristus ir Viešpats.
Pirmas Tėve mūsų maldos prašymas turi savyje norą,kad Dievo vardas būtų šventas. Frazę „teesie šventas“ reikėtų suprasti kaip norą,jog Dievo vardas būtų tariamas su pačia didžiausia pagarba ir virpuliu. Dievo vardu žmogus negali žaisti – tarti jį bet kaip,Dievo vardas – brangiausias žodis žmogaus gyvenime ir tikintis žmogus taria dievo vardą tik tada,kai Jo reikia ir visada – su didžiausia pagarba.
Sunku klausyti kai asmeniniuose pokalbiuose Dievo vardas tariamas abejingai,o ką kalbėti,j ei šis vardas tampa juokelių objektu. Nejauku girdėti tuščiai tariamą Dievo vardą ir meldžiantis ,kai Viešpats minimas betiksliai,kai Jo vardas tariamas tam,kad užpildyti tuščią vietą maldoje. Toks atsinešimas į Dievo vardą tikrai neatneša šlovės Dievui,o atvirkščiai,tarnauja Jo niekinimui.
Dievas griežtai žvelgia į tuos,kurie neišskiria Jo vardo šventumo ir naudoja jį tuščiai:
Iš 20,7 Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.
Kun 20,3 Aš atgręšiu savo veidą į jį ir išnaikinsiu jį iš jo tautos, nes jis, duodamas savo vaiką Molechui, sutepė mano šventyklą ir paniekino mano šventą vardą.
Kun 22,32 Nesutepkite mano švento vardo. Aš esu šventas tarp izraelitų ir pašventinu jus.
Ez 36,20-23 Gyvendami tarp tautų, jie sutepė mano šventą vardą. Žmonės sakė apie juos: ‘Tai yra Viešpaties tauta, tačiau ji buvo ištremta iš savo krašto’. Bet Aš gailėjausi dėl savo švento vardo, kuriam izraelitai užtraukė nešlovę svetimose tautose. Sakyk izraelitams: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Izraelitai, ne dėl jūsų Aš tai darau, bet dėl savo švento vardo, kurį jūs sutepėte tarp pagonių, pas kuriuos gyvenote. Aš pašventinsiu savo didingą vardą, kurį jūs sutepėte, ir tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, kai pasirodysiu šventas jumyse jų akivaizdoje.
Iš aukščiau pateiktų Rašto vietų aiškiai matome,koks griežtas yra Dievas su tais,kurie niekina Jo šventą vardą. Ir Dievo vardo niekinimas nėra vien tik jo minėjimas tuščiai, bet ir nederantis elgesys prieš žmones ir prieš Dievą tų,kurie Jo vardą mini. Izraelio tauta paniekino Dievo vardą,kuriuo buvo vadinami savo nuodėmingu elgesiu. Ši tauta neįrodė savo ištikimybės Dievui ir tai buvo pagrindinė jų bausmės priežastis.
Naujajame Testamente yra visa eilė nurodymų tikintiesiems apie tai,kaip jie praktiškai turi gyventi krikščionišką gyvenimą,kaip jie savo žodžiais ir darbais gali pašlovinti Dievą,Kuris taip pamilo juos,jog atidavė Savo Sūnų,kad kiekvienas,kuris Juo tiki nepražūtų,bet turėtų amžiną gyvenimą. (Jn 3,16)
Štai kai kurie iš jų:
Rom 12,1 Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,-tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
1 Pt 1,14-16 Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: “Būkite šventi, nes Aš esu šventas”.
Mt 5,16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje”.
Fil 4,8-9 Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama,-apie visa, kas dora ir šlovinga. Darykite, ką tik iš manęs išmokote, ką gavote, ką girdėjote ir matėte manyje, ir ramybės Dievas bus su jumis.
Išreikškime ir mes Dievui savo norą šventu laikyti Jo vardą. Neskubėkime tarti Dievo vardo,saugokimės kartoti Jį betiksliai ir tuščiai. Padarykite visa .kas įmanomą,kad Jo vardas būtų tariamas su derama Jam pagarba ir baime. Melskime Viešpatį,kad Jis duotų reikalingą išmintį tam,kad gyventi atitinkamai Jo šventai valiai – kad šventas būtų Jo vardas visuose mūsų darbuose. Išsakyk Dievui ir savo norą,kad Jo vardas būtų šventas ir kitų žmonių gyvenimuose ir kad Dievo vaikai pateisintų savo priklausomybę Dievui savo poelgiais – savo kasdieniu krikščionišku gyvenimu.
- Teateinie Tavo karalystė
Kiekvienas žmogus priklauso kokia nors konkrečiai valstybei,kiekvienas turi savo tautybę ir savo gimtąją kalbą. Visas pasaulis padalintas valstybių sienomis. Ir nors valstybės stengiasi garantuoti gyvenimą savo piliečiams,žmonėse atsiranda noras,kad sienos tarp valstybių išnyktų,nes įsigalėja požiūris,jog visi žmonės vienodi ir turi turėti vienodas teises visur,o ne tik savo valstybėse.
Tačiau šioje Tėve mūsų maldos dalyje minima visiškai kita karalystė. Ji unikali ir vienintelė,viena visiems Dievo žmonėms. Ši karalystė turi keletą pavadinimų. Taip,pavyzdžiui, ji vadinama Dangaus karalyste (Mt 3,2), mylimojo Sūnaus karalyste (Kol 1,13), Dievo karalyste (Mk 1,15), Kristaus karalyste (Ef 5,5). Tai ir yra ta karalystė,kurioje karaliauja Dievas.
Mūsų laikais,malonės laikais, Dievo karalystė apima visą pasaulį – šiandien Evangelija skelbiama visose šalyse po dangumi. Bet šiandiena Dievo karalystė dar turi didelius apribojimus ir dar nepasiekė to laiko,kuriame bus pasiektas trokštamas rezultatas. Mūsų dienomis ši karalystė yra tikinčiųjų širdyse. Tose širdyse,kuriose karaliauja Dievas – ten ir yra Dangaus karalystė. Pats Jėzus pasakė,kad :
Lk 17,21 Niekas nepasakys: ‘Žiūrėk, ji čia’, arba: ‘Žiūrėk, ji ten!’ Nes štai Dievo karalystė yra tarp jūsų”.
Ir ši karalystė neapibrėžiama valgiu ar gėrimu,tai:
Rom 14,17 Dievo karalystė nėra valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
Šios karalystės piliečiais yra tik tie,kurie gimę iš Dievo.
Jn 3,3 Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės”.
Šioje karalystėje visos tautos lygios ir nei viena tauta neturi viršenybės. Šios karalystės piliečiai yra artimiausi viens kito giminės – broliai ir seserys,todėl,kad visi yra vieno Tėvo vaikai. Dievo Žodis taip sako:
Jn 1,12-13 Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais- tiems, kurie tiki Jo vardą, kurie ne iš kraujo, ne iš kūno norų ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo gimę.
Dievo Karalystė šiandiena taip,kaip ji yra matoma žemėje, turi savo vardą – Kristaus Bažnyčia. Bažnyčios pamatu yra pats Jėzus Kristus,Jis išpirko ją savo krauju ir pamilo „iki mirties,iki kryžiaus mirties“. Mūsų gelbėtojas pasakė:
1 Kor 3,11 Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.
Apaštalas Paulius,mokydamas vyresniuosius,sakė jiems:
Apd 20,28 Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytumėte Dievo bažnyčią, kurią Jis įsigijo savo krauju.
Patvirtindamas šią tiesą ir aiškindamas tikintiesiems kaip reikia gyventi prieš Dievą, apaštalas Petras rašo:
1 Pt 1,18-19 žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
Dievo Karalystė – Kristaus bažnyčia – rašte dar pristatyta kaip kūnas,kurio galva yra Jėzus Kristus. Apie tai Paulius rašo:
Ef 5,23 nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios,-Jis kūno gelbėtojas.
Iš čia galime daryti išvadą,jog visi tikintieji nepriklausomai nuo jų tautybės ir geografinės padėties yra sudarantys vieną kūną,vieną organizmą,kurio galvą – Kristus.
Rom 12,5 taip ir mūsų daugybė yra vienas kūnas Kristuje, o pavieniui-vieni kitų nariai.
Jėzus pasakė nemažai palyginimų apie Dangaus karalystę,Jis ją prilygino įvairiems daiktams ir veiksmams,kaip pavyzdžiui:
- Laukui,kuriame sudygo kviečiai ir raugės (Mat13,24-30)
- Garstyčios grūdui (Mat 13,31-32)
- Raugui tešloje (Mat 13,33)
- Lobiui,užkastam dirvoje (Mat 13,44)
- Brangiam ir retam perlui (Mat 13,45-46)
- Tinklui,užmestam jūroje (Mat 13,47-50)
- Karaliui,reikalaujančiam ataskaitos iš savo tarnų (Mat 18,23-35)
- Šeimininkui,samdančiam darbininkus (Mat 20,1-16)
- Karaliui,keliančiam vestuvių puotą (Mat 22,2-14)
- Dešimčiai mergelių (Mat 25,1-13)
- Žmogui,kuris pavedė savo turtą tarnams prižiūrėti (Mat 25,14-30)
- Žmogui,beriančiam į dirvą sėklą (Mork 4,26-29)
Visa aukščiau pasakyta apie tą laikmetį,kuriame mes gyvename,apie Dievo malonės laiką ir atskleidžią dvasinę Dievo karalystės pusę šiame laike. Ši dvasinė Dievo karalystė statoma iš gyvų akmenų,iš tų žmonių,kurie priėmė Evangelijos tiesą – patikėjo Jėzumi Kristumi kaip savo Gelbėtoju,atgailavo dėl savo nuodėmių,pergyveno atgimimą iš aukšto ir gyvena šventume,taip,kaip ir priklauso Dievo vaikams gyventi. Bet maldoje Tėve mūsų esančiame antrame prašyme “teateinie tavo karalystė” turima omenyje ne tik dvasinė,viduje žmogaus esanti Dievo karalystė,bet kalbama ir apie tą laiką,kada Jėzus grįš į žemę antrą kartą,kada Jis bus vienintelis karalius žemėje,kada Jo valia bus visų gyvenančių žmonių vykdoma,kai žmonės nebesimokys kariauti,o visa žemė bus pilna Dievo pažinimo. Tokia karalystė tęsis tūkstantį metų.
Apr 20,4-6 Aš pamačiau sostus ir juose sėdinčiuosius, kuriems buvo pavesta teisti. Taip pat regėjau sielas tų, kuriems buvo nukirstos galvos dėl Jėzaus liudijimo ir dėl Dievo žodžio, kurie negarbino žvėries, nei jo atvaizdo, ir neėmė ženklo sau ant kaktos ar rankos. Jie atgijo ir viešpatavo su Kristumi tūkstantį metų. O visi kiti mirusieji neatgijo, iki pasibaigiant tūkstančiui metų. Šis yra pirmasis prisikėlimas. Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime. Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir valdys su Juo tūkstantį metų.
Kai baigsis malonės laikas – o jis baigsis tada,kai įeis pagonių visuma (Rom 11,25), tada išsipildys angelų žodžiai,pasakyti apaštalams ir mokiniams Jėzaus paėmimo metu:
Apd 1,11 ir tarė: “Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas pats Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiantį į dangų”.
Antrasis Jėzaus atėjimas bus lydimas didelės šlovės. Apie tai pats Kristus pasakė:
Mt 25,31-32 “Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su Juo visi šventi angelai, tada Jis atsisės savo šlovės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir Jis atskirs juos vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių.
Šis Kristaus grįžimas bus visiems akivaizdus. Dievas taip tai atvėrė apaštalui Jonui:
Apr 1,7 Štai Jis ateina su debesimis, ir išvys Jį kiekviena akis, net ir tie, kurie Jį perdūrė; ir dėl Jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen!
Sulig antruoju Jėzaus atėjimu prasidės žemėje tūkstantmetė Dievo karalystė. Visą šį laiką šėtonas bus surištas bedugnėje ir nebus gundytojo žemėje:
Apr 20,2-3 Jis nutvėrė slibiną-senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas,- surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedungę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų daugiau suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Po to jis turės būti atrištas trumpam laikui.
„Teateinie Tavo karalystė“. Štai ko prašyti mokė savo mokinius mūsų Viešpats Jėzus Kristus..kad ateitų Jo karalystė žemėn kaip įmanoma greičiau..
2 Pt 3,11-14 Jeigu visa taip suirs, tai kaip reikėtų pasižymėti šventu elgesiu ir dievotumu jums, laukiantiems ir skubinantiems Dievo dienos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Tačiau mes pagal Jo pažadą laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas. Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad Jis rastų jus taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus.
..kad Jis būtų karaliumi ir mūsų širdyse,ir būtų karaliumi visoje žemėje visoms tautoms.
„Teateinie Tavo karalystė“ ragina ir mus melstis,kad daugybė sielų priimtų Jėzų Kristų pavesdami savo širdis Jam karaliauti..kad Jėzus greičiau sugrįžtų į žemę kaip šlovės karalius ir kad išsipildytų visas Raštas..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą