Suprasti Dievo suverenumą ir priimti jį mums trukdo neteisingas (ne biblinis) tolerancijos supratimas.
Šiame pasaulyje diegiama tolerancija.
Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta– priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas. Terminu tolerancija apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje. Terminas tolerancija naudojama apibūdinti elgseną, kuria dauguma ar opozicija reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią bendruomenę ar individą.
Tačiau mums diegiama kita tolerancijos reikšmė – kad visos nuomonės pretenduojančios būti vadinamos tiesa yra vienodai vertingos.
Jeigu pasakysite,jog tiesa yra tik viena – jus pavadins netolerantišku. Mes turime būti pakantūs ir mums nereikia mokyti visų gyventi. Jėzus galėjo kalbėti su fariziejumi ir prostitute,ir kiekvienas jų per trumpą laiką galėjo suprasti,jog jie yra priimtini Viešpačiui,jei tik pamils Jį.
Tolerancija supratime,kad nėra skirtumo tarp gero ir blogo,tarp vienos tiesos ir kitos,teigiančios priešingai pirmajai – labai pavojinga.
Situacija su vaistais. Jei jums plaučių uždegimas ir gydytojas jums siųlo pasirinkimą iš trejų vaistų – antibiotikų,nuskausminamųjų ir placebo – ar tikrai visi pasirinkimo variantai lygiaverčiai? Ar tikrai visos idėjos ir visi variantai vienodai teisingi ir vertingi?
Kodėl mes tikime į Dievą, kuris apreikštas Biblijoje,o ne kažkokį kitokį?
90 Ps2 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
Apr 1:8 „Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.
1. Jis buvo prieš visa,kas tik egzistuoja. 2. Jis – visa ko Kūrėjas.
Kol 1:15-17 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
Žyd 1:10-12 Ir: „Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs – Tavo rankų darbas. Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs“.
Iz 45:5-7,12 Aš esu Viešpats ir kito nėra; nėra kito dievo šalia manęs. Aš sujuosiau tave, nors nepažinai manęs,kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau. Aš sukūriau žemę ir ant jos sutvėriau žmogų; mano rankos ištiesė dangus ir Aš tvarkau visą jų kareiviją.
Skamba labai netolerantiškai ir be kompromisiškai kitų tiesų atžvilgiu.
139 Ps 1-6 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
Jis – visagalis
Jer 32-27 „Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?
Marija patvirtintų,jog nieko nėra negalimo Dievui – tokį atsakymą ji išgirdo kai klausė angelo kaip gali įvykti tai,ką jis sako.
Iz 14:24 Kareivijų Viešpats prisiekė: „Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.“
Jis viešpatauja visiems ir viskam.
Dan 4:34-35 Paskirtam laikui praėjus, aš, Nebukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia.Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’
1 Kron 29:11-12 Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko. Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės.
Job 42:2 „Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.
Kas gi yra Dievo valdžioje? Karaliai ir valdytojai.
33 Ps 9-11 Jis tarė – ir įvyko; Jis įsakė – ir atsirado. Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus. Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.
Jis – visa ko neregimo Viešpats:
Kol 1:15-17 15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
Jo valdžioje ir kritę angelai,t.y. demonai (Job 1:6 Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.)
Velniui reikėjo klausti Dievo leidimo prieš ką nors darant.
Ef 1:11 Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,
Mes lenkiamės suvereniam visatos Valdovui. Čia nėra nieko dviprasmiško. Viešpats sako – „Aš esu Dievas ir nėra jokio kito“. „Aš esu tiesa ir nėra jokios kitos lygiavertės tiesos“
Nieko mūsų gyvenime nėra,kas nebūtų įsakyta tiesiogiai arba leista įvykti Visagalio,visa žinančio,viską valdančio Dievo.
Suverenus – tas,kuris aukščiau kitų,svarbiausias,didžiausias,pranokstantis kitus,turintis aukščiausią jėgą ,valdžią ir rangą, užimantis valdovo padėtį, karališkas,valdantis, nepriklausomas nuo visų kitų, išsiskiriantis, žmogus,disponuojantis neribota valdžia arba jėga, ypatinga monarchas arba valdovas.
Dabar pritaikykite visus šiuos apibūdinimus. Jo valdžia – virš visos visatos. Štai kam mes lenkiamės. Štai kam mes meldžiamės. Dievo niekas neriboja ir niekas nesulaiko. Jis vienintelis yra absoliučiai laisvas.
Dievo suverenumas,tai savybė, kurioje pasireiškia jo valdžia visai kūrinijai. Kad būti suvereniu,jam reikia būti (ir Jis yra toks):
Visažinančiu. Jeigu egzistuotų net mažiausias žinių fragmentas,kuris būtų nežinomas Dievui,Jo valdžia sužlugtų šiame taške. Kad būti absoliučiu Viešpačiu visai kūrinijai,Jis turi žinoti absoliučiai viską.
Visagaliu. Jei Dievui truktų pačios menkiausios jėgos dalelės,šitas trūkumas sugriautų Dievo valdžią. Šita jėga priklausytų kam nors kitam,ko pasekoje Dievas būtų apribotas savo valdžioje.
Absoliučiai laisvu. Jo suverenumas reikalauja,jog Jis būtų absoliučiai laisvu daryti ką nori ir kada nori,kad Jis galėtų įgyvendinti savo amžinus tikslus be kieno nors įsikišimo. Jei Jis nebūtų absoliučiai laisvu,Jis nebūtų suverenus.
Biblija moko apie Dievo suverenumą. Dievas nėra paprasčiausiai kažkas tarp kitų dievų,Dievas ir mūsų gyvenime negali užimti jokios kitos vietos negu užima visoje kūrinijoje.
Tai labai siauras,radikalus ir netolerantiškas supratimas. Todėl jį reikia arba visiškai atmesti,arba be išlygų priimti kaip tiesą.
Kristaus mokymas ir Biblijos mokymas kategoriškai nepriima jokios sinkretizmo idėjos.
Sinkretizmas (sen. gr. συγκρητισμός – „apjungimas“) – skirtingų religijų elementų (teologijos, mitologijos, simbolikos) susiliejimas, apjungimas. Asmeninis religinis sinkretizmas būna, kai asmuo sąmoningai dalyvauja skirtingų religijų apeigose, pats jungia skirtingų religijų tradicijas.
Religinis pliuralizmas pripažįsta visas religijas kaip teisingas, bet nebūtinai jas jungia.
Biblija visada atveda mus iki kryžkelės,nes turime pasirinkti tik vieną kelią.
Kaip Dievas demonstruoja ,apreiškia mums savo suverenumą?
1. Savo varduose. Jo vardas – Visagalis, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, Alfa ir Omega.
2. Savo pažaduose.
Rom 8:28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Kas gali žadėti tokius dalykus rimtai? Jei Dievas nebūtų suverenus,Jis negalėtų žadėti tokių dalykų.
Arba – tai : Fil 2:9-11 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.
3. Istorijoje. Izraelio istorija vs kitų šalių istorija.Pradžios knygoje nuo 37 skyriaus prasideda istorija apie Juozapą,kuriai Dievas skyrė daugiau kaip 25% visos Pradžios knygos. Juozapo istorijos esmė tame,jog Dievas yra suverenus ir vienvaldis visa ko Valdovas ir viską naudoja tam,kad pasiektų savo tikslus,kaip atskirų žmonių gyvenimuose,taip ir ištisų tautų. Šiame yra Izraelio istorija – Dievas yra suverenus Valdovas.
Danieliaus knyga – 2 ir 7 skyriai. O kaip gi kiti mokymai,pretenduojantys į tiesą? Ten viskas paremta subjektyviais pergyvenimais.
4. Pranašystėse. Iz 44:5-8 6 Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo.7 Kas yra toks, kaip Aš? Tegul jis pasirodo, praneša, paskelbia ir išdėsto, kas buvo praeityje ir kas įvyks. Nebijokite ir nenusigąskite! Aš jums jau seniai sakiau ir pranešiau: jūs esate mano liudytojai. Be manęs nėra kito dievo, Aš nežinau jokio“.
Kristus išpildė šimtus pranašysčių apie Jį. Šimtai pranašysčių kalba apie Jo grįžimą. Pranašystė apie Jericho atstatymą – kas pabandys atstatyti jį,štai kas atsitiks su jo pirmagimiu ir tai – su kitu sūnumi. Taip ir atsitiko. Kiek tik buvo pranašysčių iš Dievo,jos išsipildo 100%.
5. Jėzuje Kristuje. Gal 4:4-5 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
Visas Jėzaus gyvenimas – tai suverenios Dievo valdžios demonstracija ir apreiškimas. Jis joja ant asiliuko,Evangelijose dažnai sutiksite žodžius – „kaip parašyta“.
Jon 10:17-18 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo“.
Savo gyvenime ir mirtyje Jėzus apreiškia savo,kaip Dievo suverenumą. Suverenumas apreiškiamas mokyme,prisikėlime,netgi pakilime į dangų.
Kai akmenimis užmušinėjo Steponą – ką darė Jėzus? Stovėjo Tėvo dešinėje ir stebėjo Jo darbus. Laikų pabaigoje:
Apr 19:11-16 Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja. Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats. Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas – Dievo žodis. Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą. Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“.
Kad teisingai priimti Dievo suverenumą mums būtina atsakyti sau į du klausimus:
1. Jei Dievas suverenus Valdovas,kodėl Jis leidžia vykti tiems baisiems dalykams,kurie vyksta pasaulyje?
Jeigu nėra pasirinkimo teisės,nėra ir meilės. Toks atsakymas į klausimą,kodėl Jis būdamas suverenus leidžia vykti tokiems baisiems dalykams pasaulyje. Žmogus turi pasirinkti,savo pasirinkimu kurdamas pasekmes sau,kitaip tai nebūtų pasirinkimas. Pasirinkimo pasekmės matomos pasaulyje yra šios:
Rom 6,23 Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
2. – jeigu Jis tikrai viską kontroliuoja,tai kiek aš turiu realių galimybių pats pasirinkti. Gal aš tik manau,jog pats noriu giedoti šią giesmę,o iš tikrųjų tai Jis nusprendė,kokią giesmę aš giedosiu?
Yra dvi nuomonės – kraštutinis kalvinizmas,su kuriuo net pats Žanas kalvinas nesutiktų tikriausiai. Tai nuomonė,kuria viskas yra priskiriama Dievui ir kaip viena iš išvadų atsiradusi teorija,jog išgelbėjimo prarasti neįmanoma. Jie paverčia Dieva lėlininku ir netgi tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu šioje nuomonėje netenka prasmės. Istorijoje yra tokių kraštutinumų pavyzdžių,kai žmonės šlovino Dievą už jų „neišrinkimą“ – „Dievas išrinko mane eiti į pragarą,Jis tai padarė Savo šlovei“..tai iškrypimas.
Tai stipriai įtakoja maldos gyvenimą – kam melstis,jei tai neturi jokios prasmės. Kam pasakoti kitiems apie Dievą,jei tai neturi jokos reikšmės.
Kita nuomonė – atstovas Jokūbas Arminijus (arminijonai, remonstrantai, Olandijos nuosaikiųjų kalvinistų grupuotė, atmetanti kalvinistinę predestinacijos doktriną ir žmogaus išganymą siejanti su jo gerais darbais; pagrindėjas - teologas Jokūbas Arminijus (1560-1609).)
Jiems taip svarbu žmogaus vertė ir geri darbai,kad jie moko žmogų turint tokią atsakomybę už savo gyvenimą,jog Dievui belieka tik sėdėti savo soste ir spėlioti,kas gi bus toliau. Yra tokia dabartinės teologijos kryptis – atviras teizmas - ” taip pat žinomas kaip “atvirumo teologija” ir yra bandymas paaiškinti ryšį tarp žmogaus laisvos valios ir Dievo numatymo. Anot jų, Dievas nėra žinantis absoliučiai viską apie ateitį. Atviras teizmas konstatuoja, kad ateitis nėra pažini. Todėl ,anot jų,Dievas žino viską, kas gali būti žinoma, bet Jis nežino kas bus ateityje. Dievas nežino ką pasirinks žmogus,nes kitaip pasirinkimas nebūtų laisvos valios aktas.
Telegrafo stulpas stovi dvejomis atramomis laikomas. Ir abi svarbios – ir Dievo suverenios valios aktas ir mūsų laisvos valios pasirinkimas. Mūsų teismas ir mūsų apdovanojimas priešingu atveju neturėtų prasmės. Dievas turi absoliutų žinojimą ir vis tik,tame žinojime mes turime laisvą valią rinktis.
Fil 1:19 Nes aš žinau, kad tai pasitarnaus mano išlaisvinimui dėl jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus Dvasios pagalbos.
Malda – tai žmogiškas veiksmas,Dvasios pagalba – Dieviškas. Kaip tai suderinti – neįsivaizduojama. Tai pranoksta mūsų turimą Dievo pažinimą,smegenys gali užvirti mąstant apie tai. Paulius 2 skyriuje kalba apie tą patį,jog mums reikia priimti Dievo suverenumą ir su baime atbaigti savo išgelbėjimą ieškant Jo valios išpildymo savo gyvenime:
Fil 2:12-13 Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,13 nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.
Ką mes turime daryti atsakydami į Dievo suverenumą:
1. Nusilenkite prieš visatos Valdovą. Praktiškai tai reiškia pašvęsti Dievui viską,ką turime ir pačius save.
2. Patikėkite. Patikėkite,kad viskas mūsų gyvenime vyksta su Jo žinia ir dėl Jo tikslo,kuris išeis į gerą mums,kas benutiktų. Praktiškai tai reiškia – nusiraminkite. Nepersukinėkinėte visų įmanomų scenarijų.
3. Garbinkite Dievą. Su nuolankumu priimkite Jo visa pranokstančią valdžios didybę ir suverenumo paslaptį. Rom 11:33-36 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai! „Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“ „Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“ Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.
Praktiškai tai reiškia garbinimą. Garbinkite Jį ne tik už tai,ką Jis daro,bet ir tai,kas Jis yra.
Šiame pasaulyje diegiama tolerancija.
Tolerancija (lot. tolerantia kantrybė, ištvermė), pakanta– priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimas. Terminu tolerancija apibūdinamas individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje, religinėje ir internetinėje aplinkoje. Terminas tolerancija naudojama apibūdinti elgseną, kuria dauguma ar opozicija reaguoja į nepalaikomą ar mažumoje esančią bendruomenę ar individą.
Tačiau mums diegiama kita tolerancijos reikšmė – kad visos nuomonės pretenduojančios būti vadinamos tiesa yra vienodai vertingos.
Jeigu pasakysite,jog tiesa yra tik viena – jus pavadins netolerantišku. Mes turime būti pakantūs ir mums nereikia mokyti visų gyventi. Jėzus galėjo kalbėti su fariziejumi ir prostitute,ir kiekvienas jų per trumpą laiką galėjo suprasti,jog jie yra priimtini Viešpačiui,jei tik pamils Jį.
Tolerancija supratime,kad nėra skirtumo tarp gero ir blogo,tarp vienos tiesos ir kitos,teigiančios priešingai pirmajai – labai pavojinga.
Situacija su vaistais. Jei jums plaučių uždegimas ir gydytojas jums siųlo pasirinkimą iš trejų vaistų – antibiotikų,nuskausminamųjų ir placebo – ar tikrai visi pasirinkimo variantai lygiaverčiai? Ar tikrai visos idėjos ir visi variantai vienodai teisingi ir vertingi?
Kodėl mes tikime į Dievą, kuris apreikštas Biblijoje,o ne kažkokį kitokį?
90 Ps2 Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
Apr 1:8 „Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga“, – sako Viešpats, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateina, Visagalis.
1. Jis buvo prieš visa,kas tik egzistuoja. 2. Jis – visa ko Kūrėjas.
Kol 1:15-17 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
Žyd 1:10-12 Ir: „Iš pradžių Tu, Viešpatie, padėjai pamatus žemei, ir dangūs – Tavo rankų darbas. Jie pražus, o Tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis,ir kaip apsiaustą Tu juos suvyniosi, ir jie bus pakeisti. Bet Tu esi tas pats, ir Tavo metai nesibaigs“.
Iz 45:5-7,12 Aš esu Viešpats ir kito nėra; nėra kito dievo šalia manęs. Aš sujuosiau tave, nors nepažinai manęs,kad žmonės visame pasaulyje žinotų, jog kito nėra šalia manęs. Aš esu Viešpats ir niekas kitas. Aš darau šviesą ir sukuriu tamsą, duodu ramybę ir sukuriu pikta. Aš, Viešpats, visa tai darau. Aš sukūriau žemę ir ant jos sutvėriau žmogų; mano rankos ištiesė dangus ir Aš tvarkau visą jų kareiviją.
Skamba labai netolerantiškai ir be kompromisiškai kitų tiesų atžvilgiu.
139 Ps 1-6 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti.Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis.Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai.Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką.Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes.
Jis – visagalis
Jer 32-27 „Aš Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?
Marija patvirtintų,jog nieko nėra negalimo Dievui – tokį atsakymą ji išgirdo kai klausė angelo kaip gali įvykti tai,ką jis sako.
Iz 14:24 Kareivijų Viešpats prisiekė: „Kaip Aš sumaniau, taip įvyks, kaip nusprendžiau, taip ir bus.“
Jis viešpatauja visiems ir viskam.
Dan 4:34-35 Paskirtam laikui praėjus, aš, Nebukadnecaras, pakėliau akis į dangų, ir mano protas sugrįžo. Aš šlovinau Aukščiausiąjį, gyriau ir garbinau Tą, kuris amžinai gyvena, nes Jo valdžia yra amžina ir Jo karalystė nesibaigia.Visi žemės gyventojai yra niekas. Kaip Jis nori, taip Jis elgiasi su dangaus pulkais ir žemės gyventojais. Nėra nė vieno, kuris galėtų sulaikyti Jo ranką ir Jam sakyti: ‘Ką darai?’
1 Kron 29:11-12 Tavo, Viešpatie, yra didybė ir galybė, ir pergalė, ir šlovė, ir išaukštinimas, nes Tau priklauso visa danguje ir žemėje. Viešpatie, Tavo yra karalystė ir Tu esi valdovas virš visko. Iš Tavęs ateina turtai ir garbė, Tu viskam karaliauji. Tavo rankoje yra jėga ir galybė, Tu gali išaukštinti ir suteikti stiprybės.
Job 42:2 „Žinau, kad Tu esi Visagalis; niekas nesutrukdys Tau padaryti, ką sumanei.
Kas gi yra Dievo valdžioje? Karaliai ir valdytojai.
33 Ps 9-11 Jis tarė – ir įvyko; Jis įsakė – ir atsirado. Viešpats paverčia niekais pagonių sumanymą, suardo tautų planus. Viešpaties sumanymas lieka per amžius, Jo širdies mintys per kartų kartas.
Jis – visa ko neregimo Viešpats:
Kol 1:15-17 15 Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sutverta per Jį ir Jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi.
Jo valdžioje ir kritę angelai,t.y. demonai (Job 1:6 Vieną dieną Dievo sūnūs susirinko pas Viešpatį; atėjo ir šėtonas.)
Velniui reikėjo klausti Dievo leidimo prieš ką nors darant.
Ef 1:11 Jame ir gavome palikimą, iš anksto paskirtą sutvarkymu To, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą,
Mes lenkiamės suvereniam visatos Valdovui. Čia nėra nieko dviprasmiško. Viešpats sako – „Aš esu Dievas ir nėra jokio kito“. „Aš esu tiesa ir nėra jokios kitos lygiavertės tiesos“
Nieko mūsų gyvenime nėra,kas nebūtų įsakyta tiesiogiai arba leista įvykti Visagalio,visa žinančio,viską valdančio Dievo.
Suverenus – tas,kuris aukščiau kitų,svarbiausias,didžiausias,pranokstantis kitus,turintis aukščiausią jėgą ,valdžią ir rangą, užimantis valdovo padėtį, karališkas,valdantis, nepriklausomas nuo visų kitų, išsiskiriantis, žmogus,disponuojantis neribota valdžia arba jėga, ypatinga monarchas arba valdovas.
Dabar pritaikykite visus šiuos apibūdinimus. Jo valdžia – virš visos visatos. Štai kam mes lenkiamės. Štai kam mes meldžiamės. Dievo niekas neriboja ir niekas nesulaiko. Jis vienintelis yra absoliučiai laisvas.
Dievo suverenumas,tai savybė, kurioje pasireiškia jo valdžia visai kūrinijai. Kad būti suvereniu,jam reikia būti (ir Jis yra toks):
Visažinančiu. Jeigu egzistuotų net mažiausias žinių fragmentas,kuris būtų nežinomas Dievui,Jo valdžia sužlugtų šiame taške. Kad būti absoliučiu Viešpačiu visai kūrinijai,Jis turi žinoti absoliučiai viską.
Visagaliu. Jei Dievui truktų pačios menkiausios jėgos dalelės,šitas trūkumas sugriautų Dievo valdžią. Šita jėga priklausytų kam nors kitam,ko pasekoje Dievas būtų apribotas savo valdžioje.
Absoliučiai laisvu. Jo suverenumas reikalauja,jog Jis būtų absoliučiai laisvu daryti ką nori ir kada nori,kad Jis galėtų įgyvendinti savo amžinus tikslus be kieno nors įsikišimo. Jei Jis nebūtų absoliučiai laisvu,Jis nebūtų suverenus.
Biblija moko apie Dievo suverenumą. Dievas nėra paprasčiausiai kažkas tarp kitų dievų,Dievas ir mūsų gyvenime negali užimti jokios kitos vietos negu užima visoje kūrinijoje.
Tai labai siauras,radikalus ir netolerantiškas supratimas. Todėl jį reikia arba visiškai atmesti,arba be išlygų priimti kaip tiesą.
Kristaus mokymas ir Biblijos mokymas kategoriškai nepriima jokios sinkretizmo idėjos.
Sinkretizmas (sen. gr. συγκρητισμός – „apjungimas“) – skirtingų religijų elementų (teologijos, mitologijos, simbolikos) susiliejimas, apjungimas. Asmeninis religinis sinkretizmas būna, kai asmuo sąmoningai dalyvauja skirtingų religijų apeigose, pats jungia skirtingų religijų tradicijas.
Religinis pliuralizmas pripažįsta visas religijas kaip teisingas, bet nebūtinai jas jungia.
Biblija visada atveda mus iki kryžkelės,nes turime pasirinkti tik vieną kelią.
Kaip Dievas demonstruoja ,apreiškia mums savo suverenumą?
1. Savo varduose. Jo vardas – Visagalis, karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, Alfa ir Omega.
2. Savo pažaduose.
Rom 8:28 Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems.
Kas gali žadėti tokius dalykus rimtai? Jei Dievas nebūtų suverenus,Jis negalėtų žadėti tokių dalykų.
Arba – tai : Fil 2:9-11 Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų, kad Jėzus Kristus yra Viešpats.
3. Istorijoje. Izraelio istorija vs kitų šalių istorija.Pradžios knygoje nuo 37 skyriaus prasideda istorija apie Juozapą,kuriai Dievas skyrė daugiau kaip 25% visos Pradžios knygos. Juozapo istorijos esmė tame,jog Dievas yra suverenus ir vienvaldis visa ko Valdovas ir viską naudoja tam,kad pasiektų savo tikslus,kaip atskirų žmonių gyvenimuose,taip ir ištisų tautų. Šiame yra Izraelio istorija – Dievas yra suverenus Valdovas.
Danieliaus knyga – 2 ir 7 skyriai. O kaip gi kiti mokymai,pretenduojantys į tiesą? Ten viskas paremta subjektyviais pergyvenimais.
4. Pranašystėse. Iz 44:5-8 6 Bet Viešpats, Izraelio karalius, jo atpirkėjas, kareivijų Viešpats, sako: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis, be manęs nėra kito dievo.7 Kas yra toks, kaip Aš? Tegul jis pasirodo, praneša, paskelbia ir išdėsto, kas buvo praeityje ir kas įvyks. Nebijokite ir nenusigąskite! Aš jums jau seniai sakiau ir pranešiau: jūs esate mano liudytojai. Be manęs nėra kito dievo, Aš nežinau jokio“.
Kristus išpildė šimtus pranašysčių apie Jį. Šimtai pranašysčių kalba apie Jo grįžimą. Pranašystė apie Jericho atstatymą – kas pabandys atstatyti jį,štai kas atsitiks su jo pirmagimiu ir tai – su kitu sūnumi. Taip ir atsitiko. Kiek tik buvo pranašysčių iš Dievo,jos išsipildo 100%.
5. Jėzuje Kristuje. Gal 4:4-5 Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę.
Visas Jėzaus gyvenimas – tai suverenios Dievo valdžios demonstracija ir apreiškimas. Jis joja ant asiliuko,Evangelijose dažnai sutiksite žodžius – „kaip parašyta“.
Jon 10:17-18 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau. Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo“.
Savo gyvenime ir mirtyje Jėzus apreiškia savo,kaip Dievo suverenumą. Suverenumas apreiškiamas mokyme,prisikėlime,netgi pakilime į dangų.
Kai akmenimis užmušinėjo Steponą – ką darė Jėzus? Stovėjo Tėvo dešinėje ir stebėjo Jo darbus. Laikų pabaigoje:
Apr 19:11-16 Ir aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; Jis teisingai teisia ir kovoja. Jo akys švietė kaip ugnies liepsna, o ant Jo galvos daug diademų ir įrašytas vardas, kurio niekas nežino, tik Jis pats. Jis apsirengęs kraujyje pamirkytu drabužiu ir Jo vardas – Dievo žodis. Paskui Jį sekė dangaus kariaunos pulkai ant baltų žirgų, apsivilkę tyros baltos drobės drabužiais. Iš Jo burnos ėjo aštrus dviašmenis kalavijas, kuriuo Jis ištiks tautas. Jis valdys jas geležine lazda. Jis mina visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą. Ant Jo drabužio ir ant strėnų užrašytas vardas: „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“.
Kad teisingai priimti Dievo suverenumą mums būtina atsakyti sau į du klausimus:
1. Jei Dievas suverenus Valdovas,kodėl Jis leidžia vykti tiems baisiems dalykams,kurie vyksta pasaulyje?
Jeigu nėra pasirinkimo teisės,nėra ir meilės. Toks atsakymas į klausimą,kodėl Jis būdamas suverenus leidžia vykti tokiems baisiems dalykams pasaulyje. Žmogus turi pasirinkti,savo pasirinkimu kurdamas pasekmes sau,kitaip tai nebūtų pasirinkimas. Pasirinkimo pasekmės matomos pasaulyje yra šios:
Rom 6,23 Atpildas už nuodėmę - mirtis, o Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.
2. – jeigu Jis tikrai viską kontroliuoja,tai kiek aš turiu realių galimybių pats pasirinkti. Gal aš tik manau,jog pats noriu giedoti šią giesmę,o iš tikrųjų tai Jis nusprendė,kokią giesmę aš giedosiu?
Yra dvi nuomonės – kraštutinis kalvinizmas,su kuriuo net pats Žanas kalvinas nesutiktų tikriausiai. Tai nuomonė,kuria viskas yra priskiriama Dievui ir kaip viena iš išvadų atsiradusi teorija,jog išgelbėjimo prarasti neįmanoma. Jie paverčia Dieva lėlininku ir netgi tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu šioje nuomonėje netenka prasmės. Istorijoje yra tokių kraštutinumų pavyzdžių,kai žmonės šlovino Dievą už jų „neišrinkimą“ – „Dievas išrinko mane eiti į pragarą,Jis tai padarė Savo šlovei“..tai iškrypimas.
Tai stipriai įtakoja maldos gyvenimą – kam melstis,jei tai neturi jokios prasmės. Kam pasakoti kitiems apie Dievą,jei tai neturi jokos reikšmės.
Kita nuomonė – atstovas Jokūbas Arminijus (arminijonai, remonstrantai, Olandijos nuosaikiųjų kalvinistų grupuotė, atmetanti kalvinistinę predestinacijos doktriną ir žmogaus išganymą siejanti su jo gerais darbais; pagrindėjas - teologas Jokūbas Arminijus (1560-1609).)
Jiems taip svarbu žmogaus vertė ir geri darbai,kad jie moko žmogų turint tokią atsakomybę už savo gyvenimą,jog Dievui belieka tik sėdėti savo soste ir spėlioti,kas gi bus toliau. Yra tokia dabartinės teologijos kryptis – atviras teizmas - ” taip pat žinomas kaip “atvirumo teologija” ir yra bandymas paaiškinti ryšį tarp žmogaus laisvos valios ir Dievo numatymo. Anot jų, Dievas nėra žinantis absoliučiai viską apie ateitį. Atviras teizmas konstatuoja, kad ateitis nėra pažini. Todėl ,anot jų,Dievas žino viską, kas gali būti žinoma, bet Jis nežino kas bus ateityje. Dievas nežino ką pasirinks žmogus,nes kitaip pasirinkimas nebūtų laisvos valios aktas.
Telegrafo stulpas stovi dvejomis atramomis laikomas. Ir abi svarbios – ir Dievo suverenios valios aktas ir mūsų laisvos valios pasirinkimas. Mūsų teismas ir mūsų apdovanojimas priešingu atveju neturėtų prasmės. Dievas turi absoliutų žinojimą ir vis tik,tame žinojime mes turime laisvą valią rinktis.
Fil 1:19 Nes aš žinau, kad tai pasitarnaus mano išlaisvinimui dėl jūsų maldos ir Jėzaus Kristaus Dvasios pagalbos.
Malda – tai žmogiškas veiksmas,Dvasios pagalba – Dieviškas. Kaip tai suderinti – neįsivaizduojama. Tai pranoksta mūsų turimą Dievo pažinimą,smegenys gali užvirti mąstant apie tai. Paulius 2 skyriuje kalba apie tą patį,jog mums reikia priimti Dievo suverenumą ir su baime atbaigti savo išgelbėjimą ieškant Jo valios išpildymo savo gyvenime:
Fil 2:12-13 Taigi, mano mylimieji, kaip visada paklusdavote, kai būdavau tarp jūsų, tai juo labiau dabar, man nesant tarp jūsų,—atbaikite savo išgelbėjimą su baime ir drebėdami,13 nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.
Ką mes turime daryti atsakydami į Dievo suverenumą:
1. Nusilenkite prieš visatos Valdovą. Praktiškai tai reiškia pašvęsti Dievui viską,ką turime ir pačius save.
2. Patikėkite. Patikėkite,kad viskas mūsų gyvenime vyksta su Jo žinia ir dėl Jo tikslo,kuris išeis į gerą mums,kas benutiktų. Praktiškai tai reiškia – nusiraminkite. Nepersukinėkinėte visų įmanomų scenarijų.
3. Garbinkite Dievą. Su nuolankumu priimkite Jo visa pranokstančią valdžios didybę ir suverenumo paslaptį. Rom 11:33-36 O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai! „Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėju?“ „Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“ Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.
Praktiškai tai reiškia garbinimą. Garbinkite Jį ne tik už tai,ką Jis daro,bet ir tai,kas Jis yra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą