Egzistuoja melo priebėga,kurioje slepiasi tie,kas apsigauna siekdami ramybės nuo sąžinės priekaištų ir Dievo Įstatymo kaltinimų. Tai - formalus pamaldumas. Tai pamaldumas be savęs atsižadėjimo,pamaldumas savavališkame tarnavime Dievui,siekiant savo naudos.
Žmogus,ten besislepiantis,tampa religingas ir įsitikinęs,kad jį išgelbės tai,koks jis yra..o tiksliau - koks jis regįs esąs kitiems ir pats sau.
Kaip tai atrodo?
- pasikeičia visi jo įpročiai. Jei ankščiau jis nesimelsdavo,dabar - meldžiasi. Įgauna reikšmę religinės šventės ir jo nuomonė apie apeigas visiškai kitokia,nei buvo - juk apeigos religiniame gyvenime taip svarbu..
- su save raminančiu pasitenkinimu jis prisimena savo krikštą ir dalyvauja duonos laužyme - juk panardinimu vandenyje jis yra sandoroje su Dievu per Kristaus auką..
- kasdien skaito žodį,meldžiasi vienas ir jo protinga veido išraiška visiems matoma,kai jis sėdi savovietoje Bažnyčioje..
- jo draugai ir pažįstami mato jo pasikeitimą.
Tačiau.
Tačiau visa ši kūno pratimų seka - jei žmogus jų imasi prieš tai,kai apsirengia Dievo teisumu- visa ši kūno pratimų seka tėra būdas įtvirtinti nuosavą teisumą ir tai tampa kliūtimi Šventojo rašto raginimui paklusti Dievui,kad apsirengti Jo teisumu.
Dar daugiau - netikinčiųjų supratimas tiek iškreiptas,jog jie tesia kūnišką tarnavimą Dievui,kai tuo pat metu patys užsispyrę laikosi savo atvirų ar paslėptų nuodėmių.
Tokie žmonės atliekamas išorines apeigas vertina kaip savo ankstesnių nuodėmių išpirkimą ir - leidimą nuodėmiauti ateityje.
Vienas iš pavyzdžių - gerai žinoma samarietė ( Jn 4,7-26 ). Ji “pasislėpė” nuo kaltinimo nuodėme - paleistuvyste gyvenant su ne savo vyru - klausimu,kur ji turi atlikinėti savo apeigas. Jei Viešpats būtų pasakęs jai,jog Jeruzalėje jai reikia garbinti - ji būtų ėjusi į Jeruzalę ir - toliau pasilikusi svetimautoja. Viešpats sunaikino šį melo prieglobstį joje Savo žodžiais,jog garbinti Dievą reikiadvasioje ir tiesoje.
..Kai tik atsiranda žmoguje pergyvenimas dėl savo sielos - atsiranda ir uolumas apeigoms. Kaip sužeistas elnias pasitraukia į vienumą,taip ir sužeista nuodėmės siela pasitraukia,kad verkti,skaityti ir melstis vienumoje.. Bet žmogus neranda ramybės tose permainose,kurios vyksta jame - išoriniame kūno tarnavime.
Pasiekti,atrasti ramybę galima ne vykdant išorines apeigas,o tuose veiksmuose radus Jėzų Kristų..Tą,Kurio kūnas iš tiesų yra valgis,o kraujas iš tiesų yra gėrimas..
Jeigu jūs galvojate,jog esate vertas dangaus,nes pakeitėte savo požiūrį į maldą,Rašto skaitymą,Bažnyčią..prisiminkite šią Rašto vietą:
Mt 22,1-14 “Jėzus vėl kalbėjo palyginimais:’Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nenorėjo ateiti. Tada jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai surengiau pokylį, mano jaučiai ir nupenėti veršiai papjauti, ir viskas paruošta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji jo nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas į ūkį, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tai išgirdęs, karalius užsirūstino ir, išsiuntęs kariuomenes, sunaikino tuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Tuomet jis tarė savo tarnams: ‘Vestuvės surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. Tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Ir vestuvės buvo pilnos svečių.Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu. Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas‘. Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų’.”
Daugelis skaito ir daugelis domisi..bet tik nedaugelis rūpinasi pakeisti savo teisumo rūbą..išorinis apeigų laikymasis negali pakeisti šventumo. Tai dar vienas formalaus pamaldumo bruožas - jame įkliuvęs žmogus pakeičia savo šventėjimą apeigų laikymusi.
Žmonės bando ieškoti ramybės išoriniame tarnavime,siekdami jame suprasti Kristų ir manydami,jog taip įgys Dievo pripažinimą.
Velnias negali sugriauti Dievo darbo,bet stengiasi jį sugadinti - prisiminkite Viešpaties palyginimą apie rauges..Jei velnias mato,jog jums patinka kūnu tarnauti Dievui - jis pasiūlys jums pamilti šį tarnavimą pamirštant patį Viešpatį. Šėtonas virs šviesos angelu ir vys jus iš maldos į pamokslą,iš pasninko į liudijimą,iš vienos bažnyčios į kitą..
Iz 58,1 -2 ‘Šauk garsiai, nesivaržyk! Pakelk savo balsą kaip trimitą; pranešk mano tautai jos kaltę ir Jokūbo namams jų nuodėmes. Jie ieško manęs kas dieną ir nori žinoti mano kelius kaip tauta, kuri elgiasi teisiai ir nėra palikusi savo Dievo. Jie prašo manęs teisingo sprendimo, jie mėgsta ateiti prie Dievo.
Mt 6,5 ‘Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kuriemėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.
Dėl ko visa tai? Dėl to,kad išorinis tarnavimas,o ne tikėjimas Jėzumi Kristumi taptų jūsų religija. Apeigos,o ne šventėjimas. Nuosavo teisumo rūbas vietoje Avinėlio vestuvių pokylio drabužio..
Apr 3,1-5 ‘Sardų bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai sako Tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes. Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi miręs. Budėk ir stiprink, kas dar yra ir merdi! Aš neradau tavo darbų, kurie būtų pabaigti Dievo akivaizdoje. Todėl prisimink, kaip priėmei ir išgirdai; laikykis to ir atgailauk! Jeigu nebudėsi, ateisiu kaip vagis, ir nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu. Vis dėlto tu Sarduose turi keletą vardų, kurie nesutepė savo drabužių. Jie vaikščios su manimi, apsirengę baltai, nes jie to verti. Nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje’.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą