"Ir tu, kuris nori tapti pamokslininku, išmok, ką reiškia išplaukti į atvirą jūrą. Joje tu turėsi plaukioti taip, kaip patiks Viešpačiui ir valties šeimininkui. Būk nuolankus ir viską patikėk Dievo valiai. Dievas ves tave ir niekas negalės pakenkti tau tol, kol Jis neleis. Būk patenkintas, paklusdamas Jo valiai."

Džirolamas Savonarola

Puslapiai

Malda ir jos įvairovė pagal išorinius požymius

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus,dėstydamas Naujosios Sandoros principus ir įstatymus kalno pamoksle, neapėjo maldos,bet atkreipė į ją ypatingą dėmesį, nustatydamas jos reikšmę žmonėms. Jis mokė savo mokinius kaip reikia melstis ir malda ,kurią mes žinome kaip maldą „Tėve mūsų“ iki šios dienos neprarado tos reikšmės krikščionio gyvenime,kurią nustatė Jėzus. Ir vargu bau ar atsiras toks krikščionis,kuris nemokėtų šios maldos mintinai. Tačiau ne mokėjime mintinai yra šios maldos reikšmė. Juk tos maldos,kurios yra išmoktos atmintinai dažnai būna „dirbtinės“ – tariamos be sąmoningo įsiklausymo į žodžių prasmę ir nedalyvaujant širdžiai.

Krikščionio gyvenime malda „Tėve mūsų“ turi užimti savo vietą.

Bet – pradėkime nuo to kas yra malda ir kokia ji yra aplamai.
Malda – tai žmogaus širdies balsas nukreiptas tiesiogiai Dievui. Būtent maldos dėka žmogus pasiekia bendravimą su Dievu. Malda žmogaus gyvenime yra tai,kas sujungia jį su Dievu ir stiprina jo dvasinį gyvenimą.
Malda – tai dvasinis žmogaus stovis,kuriame žmogus nusižemina prieš Dievą ,dėdamas tam ypatingas pastangas – pripažindamas visus savo nusižengimus ir prašydamas Dievo atleidimo bei palaiminimo tolimesniam gyvenimui.
Malda – tai palaimingas žmogiškos sielos pergyvenimas,tai tos minutės,kada mūsų dvasia valdo kūną,priversdama jį nusilenkti prieš Dievą ir pamiršti savo egoistinę bei išdidumo pilną nuodėmės prigimtį.
Malda – tai nuostabus veiksmas žmogaus gyvenime,kuris atveda jį iki ašarų,verksmo ir net raudojimo,bet po to besimeldžiančiojo širdis prisipildo dangišku džiaugsmu,viršijančiu didžiausių kūno malonumų ar materialių gėrybių teikiamą džiaugsmą.
Malda – tai tas laikas žmogaus gyvenime,kuriame jis yra absoliučiame nuolankume prieš Dievą,kuriame jis stengiasi pamiršti visas jį supančias aplinkybes ir kreipia savo akis tik į Dievą.
Malda – tai tas dvasinis žmogaus stovis,kuriame jis su visu nuoširdumu šlovina Dievą ir jam dėkoja.
Malda – tai tokia žmogaus būsena,kurioje jis apnuogina prieš Dievą visą savo esybę,atverdamas Dievui intymiausius savo gyvenimo dalykus.

Maldai nereikalinga kažkokios nustatytos vietos,laikas,aplinkybės ar formos. Ji gali būti ilga ir išsakyta daugybėje žodžių,o gali būti trumpa. Žmogus gali melstis bet kokiose savo gyvenimo aplinkybėse. Mes galime melstis stovėdami,klūpėdami,gulėdami,eidami ar važiuodami.

Viso to,kas liečia maldą,mus moko pats Dievas savo Šventajame Rašte,o malda „Tėve mūsų“ yra vertingiausias vedlys besimeldžiančiajam. Apaštalas Paulius ,įkvėptas Šventosios Dvasios, pataria tikintiesiems be paliovos melstis (1 Tes 5,17). Šis Šventojo Rašto tekstas nėra reikalavimas,kad tikintieji dieną ir naktį būtų kažkokioje išorinėje maldos formoje,bet kad tikintieji pastoviai būtų bendrystėje su Dievu,kad viską,kas ateiną į jų gyvenimus jie priimtų iš Dievo ir už viską Jam dėkotų,t.y.,kad jų gyvenimas būtų pamaldus visiškai aiškiame Dievo artumo ir Jo viešpatavimo kasdienybėje pripažinime.

Maldos įvairovė pagal išoriškai matomus požymius.

Jei norite pakalbėti su šalies prezidentu,jums teks įvykdyti visą eilę jums keliamų reikalavimų ir būti punktualiam nustatytame pokalbiui laike. Kad pasikalbėti su aukščiausiai vadovais,būtinai bus reikalingi tarpininkai,bus reikalingos pažintys tarp tų,kurie jiems tarnauja. Bet ne taip yra su Dievu ir žmogumi,jei žmogus nori pasikalbėti su Juo.
Malda yra vertingiausia Dievo dovana žmogui,kurios dėka žmogus gali ateiti pas Kūrėją.
Apžvelgsime maldos įvairovę atspindėta tų žmonių,kurių maldą matome Dievo Žodyje. 

Asmeninė malda.

Ps 119,145 Šaukiuosi iš širdies, Viešpatie, išklausyk mane; aš laikysiuosi Tavo nuostatų.

Lk 18,13 O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’

Mt 26,39 Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: “Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!”

Tai ta malda,kuria besimeldžiantis meldžiasi asmeniškai už save nepriklausomai nuo to ar tuo metu jis yra vienumoje,ar savo šeimoje,ar Bažnyčioje. Besimeldžiantysis kreipiasi į Dievą savo asmeniniame prašyme.

Malda slaptoje.


Dan 6,10 Kai Danielius sužinojo, kad toks nutarimas pasirašytas, parėjo į savo namus. Aukštutiniame kambaryje langai buvo atidengti į Jeruzalės pusę ir tris kartus per dieną jis atsiklaupęs melsdavosi ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir anksčiau darydavo.

Mt 14,23 Paleidęs minią, Jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Atėjus vakarui, Jis buvo ten vienas.

Lk 6,12 Tomis dienomis Jis užkopė į kalną melstis ir ten praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.

Lk 9,18 Kartą, kai Jis nuošaliai meldėsi ir su Juo buvo mokiniai, Jis paklausė juos: “Kuo mane žmonės laiko?“

Tai malda,kuri išsakoma slaptoje,kai šalia besimeldžiančiojo nieko nėra,jis – vienumoje. Tai vieta,kuri atskirta,bet ne paslėpta nuo kitų žmonių. Žmonės žinojo kur meldžiasi Jėzus,kur meldžiasi Danielius ir žmonės žinojo ką toje vietoje būdami tie Dievo vyrai daro.

Kokiu dvasiniu palaiminimu ir malonės kvapu prisipildo tie namai,kuriuose yra vieta ir laikas slaptai maldai!

Slapta malda.

Tai malda,kurioje ir tai,kur mes meldžiamės,ir tai ,ko meldžiame – visa tai lieka visiškoje paslaptyje. Apie tokią slaptą malda Jėzus mokė savo mokinius prieš tai,kaip pradėjo mokyti juos maldos „Tėve mūsų“. Tai malda,kurioje žmogus negalvoja apie save – apie savo žodžių iškalbingumą,apie jos sudėtingumą..taip melsdamasis tu neturi jokio atlygio iš žmonių,juk jie neturi galimybės įvertinti besimeldžiančiojo „dvasingumą“.
Tokia malda meldėsi Mozė, Ona,Samuelio motina, pats Samuelis,Dovydas ir kiti pranašai. Tokia malda meldėsi pats Jėzus ir Jo apaštalai ir slapta malda užėmė vieną svarbiausių vietų krikščionių gyvenimuose per amžius.

Mt 6,5-6 “Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. 

Malda namuose

Įst 6,6 Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas.

Ps 78,5-8 Jis davė liudijimą Jokūbe ir išleido įstatymą Izraelyje. Ką Jis įsakė mūsų tėvams, jie turi skelbti savo vaikams, kad ir būsimoji karta-ateityje gimsiantieji vaikai-žinotų ir skelbtų savo vaikams, kad jie pasitikėtų Dievu, nepamirštų Dievo darbų ir laikytųsi Jo įsakymų, kad netaptų jie, kokie buvo jų tėvai, kietasprandė ir maištinga karta; karta, kurios širdis nebuvo tvirta nei dvasia ištikima Dievui.

1 Kor 16,19 Jus sveikina Azijos bažnyčios. Karštai sveikina Viešpatyje Akvilas ir Priscilė kartu su bažnyčia, kuri jų namuose.

Kol 4,15 Pasveikinkite brolius Laodikėjoje ir Nimfą bei bažnyčią, kuri jo namuose.

Per Mozę ir kitus savo tarnus Dievas davė nurodymus savo tautai,kad jie auklėtų vaikus tikėjime. Svarbiausi šio įsakymo vykdytojai yra tėvai,o motina – pirmoji mokytoja. Lygiai taip elgėsi ir pirmieji krikščionys,jie bent kartą dienoje susirinkdavo namuose bendrai maldai. Ir tokios reguliarios šeimos maldos dažnai pradėdavo panašėti į tarnavimus,iš čia atsirado terminas „namų bažnyčia“. Tėvas – namų galva – vedė maldą,o žmona visada pasiruošusi vyrui neesant jį pakeisti. Šeimos nariai dalyvaudavo susirinkime skaitydami,giedodami,melsdamiesi. Namų malda vykdavo ir tėvams neesant – vyresni vaikai pavaduodavo tėvus ir „namų bažnyčia“ kasdien turėjo savo tarnavimus.

Vieša, arba – bendra malda.

Vieša ar kitaip – bendra malda yra ta,kurioje dalyvauja visi esantys pamaldose melsdamiesi Viešpačiui garsiai arba tyliai. Tai malda,kurioje susirinkusieji meldžiasi ne už save,o už visus esančius pamaldose,meldžiasi dėl bendrų Bažnyčiai poreikių arba ,būdami visi drauge kiekvienas asmeniškai meldžia Viešpaties dėl to,ko sutarė melstis. Paprastai tokia malda skamba kaip padėka Dievui už visas Jo geradarystes parodytas žmonėms,kurie susirinko į pamaldas. Meldžiamasi kad Dievo malonė išsilietų bažnyčios tarnavime. Ir ypatingai meldžiamasi už tuos,kurie pamaldose tarnaus pamokslaudami ar giedodami..
Bendra malda yra šventas Dievo vaikų tarnavimas. Dvasinis Bažnyčios lygis matomas pamaldose. Jos narių dalyvavimas ar nedalyvavimas bendrose maldose – tai tikslus matas jų dvasiniam amžiui ir brandai nustatyti.

Vyresniųjų malda

Ezr 10,1
Kai Ezra, klūpodamas ir verkdamas, meldėsi ir išpažino savo ir tautos nuodėmes prie Dievo namų, didelis būrys vyrų, moterų ir vaikų iš Izraelio, susirinkę aplink jį, graudžiai verkė.
Jn 17
Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: “Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave; nes Tu davei Jam valdžią kiekvienam kūnui, kad visiems, kuriuos esi Jam davęs, Jis teiktų amžinąjį gyvenimą. Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų. Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą. Aš apreiškiau Tavo vardą žmonėms, kuriuos man davei iš pasaulio. Jie buvo Tavo, ir Tu juos davei man, ir jie laikėsi Tavojo žodžio. Dabar jie suprato, kad visa, ką man davei, yra iš Tavęs. Nes Tavo man duotus žodžius Aš perdaviau jiems, ir jie priėmė juos ir tikrai pažino, kad iš Tavęs išėjau, ir jie įtikėjo, kad mane siuntei. Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo! Ir visa, kas mano, yra Tavo, o kas Tavo, yra mano, ir Aš pašlovintas juose.Aš jau nebe pasaulyje, bet jie dar pasaulyje. Aš einu pas Tave. Šventasis Tėve, išlaikyk juos savo vardu-tuos, kuriuos man davei, kad jie būtų viena kaip ir mes. Kol buvau su jais pasaulyje, Aš išlaikiau juos Tavo vardu; Aš išsaugojau tuos, kuriuos man davei, ir nė vienas iš jų nepražuvo, išskyrus pražūties sūnų, kad išsipildytų Raštas. Bet dabar Aš einu pas Tave ir tai kalbu pasaulyje, kad jie turėtų savyje tobulą mano džiaugsmą. Aš jiems daviau Tavo žodį, ir pasaulis jų nekentė, nes jie ne iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio. Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto. Jie nėra iš pasaulio, kaip ir Aš ne iš pasaulio. Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa. Kaip Tu mane siuntei į pasaulį, taip ir Aš juos pasiunčiau į pasaulį. Dėl jų Aš pašventinu save, kad ir jie būtų pašventinti tiesa. Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės,- kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei. Ir tą šlovę, kurią man suteikei, daviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: Aš juose ir Tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę, ir pasaulis pažintų, jog Tu mane siuntei ir pamilai juos taip, kaip myli mane. Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos davei, taip pat būtų su manimi ten, kur Aš esu, kad jie matytų mano šlovę, kurią man suteikei, nes pamilai mane prieš pasaulio sukūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis Tavęs nepažino, o Aš Tave pažinau. Ir šitie pažino, kad Tu mane siuntei. Aš paskelbiau jiems Tavo vardą ir dar skelbsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir Aš juose”

1 Tim 2,1-5
Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones, už karalius bei visus valdininkus, kad tyliai ir ramiai gyventume visokeriopai dievotą ir kilnų gyvenimą. Tai gera ir priimtina akyse Dievo, mūsų Gelbėtojo, kuris trokšta, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą

2 Kor 13,7-9 Aš meldžiu Dievą, kad jūs nedarytumėte nieko blogo,-ne tam, kad pasirodytume tinkami, bet kad jūs darytumėte gera, o mes būtume tartum atmestini. Juk nieko negalime daryti prieš tiesą, bet tik už tiesą. Mes džiaugiamės, kai esame silpni, o jūs stiprūs. Ir taip pat norime jūsų tobulumo

Kol 1,9-13 Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir Jam tobulai patiktumėte, nešdami vaisių gerais darbais ir augdami Dievo pažinimu; kad, sustiprinti visokeriopa jėga iš Jo šlovės galios didžiai kantrybei ir ištvermei, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.

Vyresnysis turi mokėti ne tik pamokslauti,bet ir melstis. Mūsų Viešpats mokėjo melstis ir kai mokiniai išgirdo Jį meldžiantis (Lk 11 sk),prašė :„Viešpatie,išmokyk mus melstis“. Dvasiškai auga ta bendruomenė,kurioje vyresnieji moka melstis ir tarnauja pavyzdžiu tame visiems bendruomenėje.

Bendroje maldoje vyresnieji atiduoda visus save– pačius geriausius sugebėjimus;atiduoda visą savo sielą,kad kiekvienas maldoje ištartas žodis būtų pasakytas iš širdies,su pilnu tikėjimu,kad Dievas girdi jį. Vieša vyresniojo malda neša savyje visų dalyvaujančių norą,nukreiptą į Dievą. Tokia malda sujungia šimtus tikinčių širdžių vienam tikslui. – kad Dievas būtų pašlovintas visose gyvenimo srityse;tarnauti Dievui nuoširdžiai ir ištikimai; siekimui kasdien gyventi Jo laiminamą gyvenimą. Viešos vyresniojo maldos veiksmingumas priklauso nuo jo pasiruošimo šiam tarnavimui ir pačiomis geriausiomis tokio pasiruošimo priemonėmis yra slapta malda ir malda slaptoje. Nei vienas žmogus negali iš tikrųjų melstis viešai,jei jis nesimeldžia Dievui vienumoje.

Būkite palaiminti!

Komentarų nėra: