Pagal savo vidines charakteristikas galima pabandyti sugrupuoti maldą į septynias rūšis,tai yra:malda, prašymas, maldavimas, dėkojimas, šlovinimas, užtarimas ir gyrius. Visos šios rūšys dažnai apibūdina vieną maldą. Tokios maldos metu besimeldžiantis gali Dievo kažko melsti,prašyti,maldauti,dėkoti,šlovinti,užtarti ir garbinti. Krikščionio gyvenime būna ir tokių situacijų,kuriuose jis išsako Dievui savo poreikius,t.y. kada jis tik prašo arba maldauja, arba dėkoja,ar šlovina, ar užtaria ,arba - savo gyriumi garbina Dievą. Bet kokią Dievo vaikų maldą vedą Šventoji Dvasia, esanti juose nuo atgimimo iš aukšto dienos..
Rom 8,26 Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.
Taigi, trumpai apžvelkime maldos rūšis pagal jos vidinius skirtumus taip,kaip tai galime pamatyti Šventajame Rašte:
1. Malda
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
Krikščionio maldos daugiausia yra tokios,kurias galima pavadinti įprastomis – be kažkokios konkrečios vienos krypties tendencijų, be kažkokių ypatingų prašymų Dievui. Jis meldžiasi savo kasdienybės charakterį atitinkančia malda,kasdienybės,kurioje nėra kažkokių netikėtų nuotykių ir jų pasekmių.. Tai ir yra ta malda,kurią mes įvardiname paprasčiausiai - „malda“.
Tokioje maldoje be perstojo buvo Jeruzalės tikintieji :
Apd 2,42 Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.
Tokiai maldai Paulius ragino Tesalonikos tikinčiuosius:
1 Tes 5,17 be paliovos melskitės!
Ir apie tokią maldą Paulius rašo jau skaitytame tekste iš laiško Timotiejui ir prašo jį,kad jis visų pirmą atlikinėtų maldas.
Tokia malda meldėsi Mozė:
Ps 90,1-4 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas! Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!” Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
Tokia malda meldėsi ir Dovydas
Ps 17,1-5 Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų. Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę. Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna. Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų. mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.
2. Prašymas
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
Dažnai krikščionio gyvenime būna situacijos,kuriose jis į Dievą kreipiasi su ypatingu tikslu - prašymu. Tada jo malda ir įgyja šią charakteristiką, tapdama „prašymu“. Nesuskaičiuojamą daugybę kartų mes kreipiamės į Dievą prašydami Jo materialių daiktų,ar dvasinių gėrybių,taip būtinų mūsų gyvenime.
Savu laiku taip meldėsi ir tikėjimo vyrai,išsakydami Dievui savo norus – prašymus.
Karaliaus Ezekijo prašymas:
2 Kar 20,1-6 Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pranašas Izaijas, Amoco sūnus, atėjęs pas jį, tarė: “Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ”. Tada Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:“Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė. Izaijui dar neperėjus kiemo, Viešpats kalbėjo jam: “Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu, ir trečią dieną tu eisi į Viešpaties namus. Aš pridėsiu prie tavo dienų penkiolika metų, be to, išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų ir apginsiu miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo’ ”
Taip meldėsi ir krikščionys Jeruzalėje.
Apd 4,24-31 Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: “Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’. Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta, kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti. O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį, ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu”. Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.
3. Maldavimas
Krikščionio gyvenime būna ir tokių problemų arba norų,dėl kurių jis ne tik prašo Dievo,bet maldauja.. Jis meldžia nesustodamas,šaukdamasis dieną ir naktį. Tokia malda meldėsi pranašas Danielius. Jis kreipėsi į Dievą su malda ir maldavimu:
Dan 9,3-5 Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose. Meldžiau Viešpatį, savo Dievą: “Viešpatie, didis ir baimę keliantis Dieve! Tu laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Tavo įsakymų. Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus.
Apaštalas Paulius tris kart meldė Viešpatį:
2 Kor 12,7-9 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų. Bet Viešpats man pasakė: “Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume”. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.
4. Dėkojimas
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
1 Tes 5,18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.
Jei būname dėkingi mums kuo nors padėjusiems žmonėms,tai juo labiau turime būti dėkingi Dievui. Juk mums suteiktų Dievo malonių nesuskaičiuoti.. Dievas maloningas netgi Savo priešams. Vienok žmonės Dievo daugiau prašo,nei Jam dėkoja. Biblijoje mes taip pat turime dėkojimo pavyzdžių.
Levitai buvo pastatyti šiai tarnystei:
1 Krn 16,4 Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.
Jėzus pats mums davė dėkingumo pavyzdį:
Jn 6,11 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.
1 Kor 11,24 ir padėkojęs sulaužė ir tarė: “Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui”.
Apaštalas Paulius moko bažnyčią,kad tikintieji už viską dėkotų Viešpačiui:
Kol 3,17 Ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui.
Ef 5,20 visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,
5. Šlovinimas
Lk 1,46-55 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi. Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones. Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido. Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams-Abraomui ir jo palikuonims per amžius”
Tai ta malda,kuria melsdamasis krikščionis šlovina Dievą; tai malda,kurioje išsakomi šlovinimo ir garbinimo žodžiai Dievui,kaip vieninteliam ir vertam visa ko Kūrėjui ir žmonijos Gelbėtojui. Šioje maldoje atidengiamas besimeldžiančiojo noras,kad Dievo vardas taptų šventas visiems žmonėms žemėje taip,kaip Jis yra šventas danguje.
Tokia malda levitai meldėsi Nehemijo dienomis:
Neh 9,5-6 Levitai Ješūva, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija sakė: “Atsistokite ir šlovinkite Viešpatį, savo Dievą, per amžių amžius. Tebūna palaimintas Tavo šlovingas vardas, kuris išaukštintas virš visokio palaiminimo ir gyriaus”. Ezra meldėsi: “Tu, Viešpatie, esi vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus kareivijos garbina Tave.
Šlovinimo malda meldėsi Marija,Jėzaus motina:
Lk 1,46-47 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
Jėzus Kristus taip pat meldėsi šlovinimo malda:
Mt 11,25-26 Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.
6. Užtarimas
Kad gauti išgelbėjimą ir nuodėmių atleidimą žmogus turi tik vieną užtarėją prieš Dievą – Jėzų Kristų.
Apd 4,12 Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”.
Tačiau melstis viens už kitą mus ragina pats Dievo Žodis:
Jok 5,16 Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo malda.
Kol 4,3 melskitės taip pat ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus paslaptį, dėl kurios aš surakintas,
Fil 1,3-5 Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu, visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, už jūsų dalyvavimą skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien.
Apaštalas Jonas užrašė užtarimo maldą,kuria meldėsi mūsų Viešpats Jėzus:
Jn 17,9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!
Taip pat mes galime skaityti apie Abraomo užtariamąja maldą dėl Loto ir jo šeimos:
Pr 18,22-24 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje. Abraomas priartėjęs tarė: “Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu? Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
7. Gyrius
Gyriaus maldoje besimeldžiantis garbina Dievą už tą malonę,kurią Jis suteikė jam,už nuodėmių atleidimą ir už tai,jog yra įskiepytas į Kristaus kūną. Besimeldžiantysis giria Dievą už neribotą meilę ir nesuskaičiuojamus palaiminimus.
Ps 51,15 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.
Pranašas Danielius giria Dievą už suteiktą jam išmintį:
Dan 2,23 Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme-atidengei karaliaus paslaptį”.
Tokia malda meldėsi Simeonas,laikydamas naujagimį Jėzų ant savo rankų:
Lk 2,28-32 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:“Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, paruošei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”
Pauliaus ir Silo gyriaus malda:
Apd 16,25-26 Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi. Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė visos durys, ir visiems nukrito pančiai.
Rom 8,26 Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm.
Taigi, trumpai apžvelkime maldos rūšis pagal jos vidinius skirtumus taip,kaip tai galime pamatyti Šventajame Rašte:
1. Malda
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
Krikščionio maldos daugiausia yra tokios,kurias galima pavadinti įprastomis – be kažkokios konkrečios vienos krypties tendencijų, be kažkokių ypatingų prašymų Dievui. Jis meldžiasi savo kasdienybės charakterį atitinkančia malda,kasdienybės,kurioje nėra kažkokių netikėtų nuotykių ir jų pasekmių.. Tai ir yra ta malda,kurią mes įvardiname paprasčiausiai - „malda“.
Tokioje maldoje be perstojo buvo Jeruzalės tikintieji :
Apd 2,42 Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokymo, bendravimo, duonos laužymo ir maldų.
Tokiai maldai Paulius ragino Tesalonikos tikinčiuosius:
1 Tes 5,17 be paliovos melskitės!
Ir apie tokią maldą Paulius rašo jau skaitytame tekste iš laiško Timotiejui ir prašo jį,kad jis visų pirmą atlikinėtų maldas.
Tokia malda meldėsi Mozė:
Ps 90,1-4 Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas! Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius! Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!” Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
Tokia malda meldėsi ir Dovydas
Ps 17,1-5 Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų. Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę. Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo burna. Žmonių darbuose pagal Tavo lūpų žodžius aš saugojausi naikintojo takų. mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.
2. Prašymas
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
Dažnai krikščionio gyvenime būna situacijos,kuriose jis į Dievą kreipiasi su ypatingu tikslu - prašymu. Tada jo malda ir įgyja šią charakteristiką, tapdama „prašymu“. Nesuskaičiuojamą daugybę kartų mes kreipiamės į Dievą prašydami Jo materialių daiktų,ar dvasinių gėrybių,taip būtinų mūsų gyvenime.
Savu laiku taip meldėsi ir tikėjimo vyrai,išsakydami Dievui savo norus – prašymus.
Karaliaus Ezekijo prašymas:
2 Kar 20,1-6 Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pranašas Izaijas, Amoco sūnus, atėjęs pas jį, tarė: “Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ”. Tada Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:“Viešpatie, atsimink, kad aš vaikščiojau prieš Tave teisingai ir tobula širdimi ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė. Izaijui dar neperėjus kiemo, Viešpats kalbėjo jam: “Grįžk ir sakyk mano tautos vadui Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu, ir trečią dieną tu eisi į Viešpaties namus. Aš pridėsiu prie tavo dienų penkiolika metų, be to, išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų ir apginsiu miestą dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo’ ”
Taip meldėsi ir krikščionys Jeruzalėje.
Apd 4,24-31 Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: “Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra. Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia? Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’. Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta, kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti. O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį, ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu”. Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.
3. Maldavimas
Krikščionio gyvenime būna ir tokių problemų arba norų,dėl kurių jis ne tik prašo Dievo,bet maldauja.. Jis meldžia nesustodamas,šaukdamasis dieną ir naktį. Tokia malda meldėsi pranašas Danielius. Jis kreipėsi į Dievą su malda ir maldavimu:
Dan 9,3-5 Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose. Meldžiau Viešpatį, savo Dievą: “Viešpatie, didis ir baimę keliantis Dieve! Tu laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Tavo įsakymų. Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus.
Apaštalas Paulius tris kart meldė Viešpatį:
2 Kor 12,7-9 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau. Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų. Bet Viešpats man pasakė: “Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume”. Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.
4. Dėkojimas
1 Tim 2,1 Taigi visų pirma prašau atlikinėti prašymus, maldas, užtarimus ir dėkojimus už visus žmones,
1 Tes 5,18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.
Jei būname dėkingi mums kuo nors padėjusiems žmonėms,tai juo labiau turime būti dėkingi Dievui. Juk mums suteiktų Dievo malonių nesuskaičiuoti.. Dievas maloningas netgi Savo priešams. Vienok žmonės Dievo daugiau prašo,nei Jam dėkoja. Biblijoje mes taip pat turime dėkojimo pavyzdžių.
Levitai buvo pastatyti šiai tarnystei:
1 Krn 16,4 Dalį levitų Dovydas paskyrė tarnauti prieš Viešpaties skrynią, kad garbintų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį, Izraelio Dievą.
Jėzus pats mums davė dėkingumo pavyzdį:
Jn 6,11 Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.
1 Kor 11,24 ir padėkojęs sulaužė ir tarė: “Imkite ir valgykite; tai yra mano kūnas, kuris už jus sulaužomas. Tai darykite mano atminimui”.
Apaštalas Paulius moko bažnyčią,kad tikintieji už viską dėkotų Viešpačiui:
Kol 3,17 Ir visa, ką bedarytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per Jį dėkodami Dievui Tėvui.
Ef 5,20 visada ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu,
5. Šlovinimas
Lk 1,46-55 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas! Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi. Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones. Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido. Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams-Abraomui ir jo palikuonims per amžius”
Tai ta malda,kuria melsdamasis krikščionis šlovina Dievą; tai malda,kurioje išsakomi šlovinimo ir garbinimo žodžiai Dievui,kaip vieninteliam ir vertam visa ko Kūrėjui ir žmonijos Gelbėtojui. Šioje maldoje atidengiamas besimeldžiančiojo noras,kad Dievo vardas taptų šventas visiems žmonėms žemėje taip,kaip Jis yra šventas danguje.
Tokia malda levitai meldėsi Nehemijo dienomis:
Neh 9,5-6 Levitai Ješūva, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija sakė: “Atsistokite ir šlovinkite Viešpatį, savo Dievą, per amžių amžius. Tebūna palaimintas Tavo šlovingas vardas, kuris išaukštintas virš visokio palaiminimo ir gyriaus”. Ezra meldėsi: “Tu, Viešpatie, esi vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus kareivijos garbina Tave.
Šlovinimo malda meldėsi Marija,Jėzaus motina:
Lk 1,46-47 O Marija prabilo: “Mano siela šlovina Viešpatį, ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,
Jėzus Kristus taip pat meldėsi šlovinimo malda:
Mt 11,25-26 Anuo metu Jėzus kalbėjo: “Aš šlovinu Tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes Tau taip patiko.
6. Užtarimas
Kad gauti išgelbėjimą ir nuodėmių atleidimą žmogus turi tik vieną užtarėją prieš Dievą – Jėzų Kristų.
Apd 4,12 Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”.
Tačiau melstis viens už kitą mus ragina pats Dievo Žodis:
Jok 5,16 Išpažinkite vieni kitiems savo nusižengimus ir melskitės vieni už kitus, kad būtumėte išgydyti. Daug pajėgia veiksminga, karšta teisiojo malda.
Kol 4,3 melskitės taip pat ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus paslaptį, dėl kurios aš surakintas,
Fil 1,3-5 Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu, visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, už jūsų dalyvavimą skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien.
Apaštalas Jonas užrašė užtarimo maldą,kuria meldėsi mūsų Viešpats Jėzus:
Jn 17,9 Aš meldžiu už juos. Ne už pasaulį meldžiu, bet už tuos, kuriuos man davei, nes jie yra Tavo!
Taip pat mes galime skaityti apie Abraomo užtariamąja maldą dėl Loto ir jo šeimos:
Pr 18,22-24 Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje. Abraomas priartėjęs tarė: “Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu? Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
7. Gyrius
Gyriaus maldoje besimeldžiantis garbina Dievą už tą malonę,kurią Jis suteikė jam,už nuodėmių atleidimą ir už tai,jog yra įskiepytas į Kristaus kūną. Besimeldžiantysis giria Dievą už neribotą meilę ir nesuskaičiuojamus palaiminimus.
Ps 51,15 Viešpatie, atverk mano lūpas, ir mano burna skelbs Tavąją šlovę.
Pranašas Danielius giria Dievą už suteiktą jam išmintį:
Dan 2,23 Mano tėvų Dieve, giriu Tave ir dėkoju Tau, nes suteikei man stiprybės ir išminties ir dabar apreiškei, ko prašėme-atidengei karaliaus paslaptį”.
Tokia malda meldėsi Simeonas,laikydamas naujagimį Jėzų ant savo rankų:
Lk 2,28-32 Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:“Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti, nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, paruošei visų tautų akivaizdoje: šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”
Pauliaus ir Silo gyriaus malda:
Apd 16,25-26 Apie vidurnaktį Paulius ir Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi. Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė visos durys, ir visiems nukrito pančiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą