Trumpos mintys ir pastebėjimai

• Jei mes esame neverti Kristaus, tai ko tada esame verti? Nebent tik Jo priešininko..
• Tikėjimas nėra žmogiško pasirinkimo klausimas. Žmogus pats negali nuspręsti tikėti jam ar ne. Net jei kas grasintų mirtimi,vargu ar sugebėčiau patikėti, jog, pavyzdžiui, esu dabar kažkur prie Egipto piramidžių. Netgi savo paties sprendimu ir turėdamas didelį norą negalėčiau tuo patikėti visa širdimi, nes viskas aplink prieštarauja tokiam teiginiui..Taip ir su tikėjimu Dievu - jis arba yra, arba ne. O jeigu tikėjimo nėra, jokiu savo sprendimu pačiam jo įgyti nepavyks, nes tikėjimas - tai Dievo dovana. Tik Dievo duotas tikėjimas yra tikras ir gelbstintis.
• Pavydas, kaip žmogus jį pergyvena, yra liūdesys dėl kito žmogaus pasisekimo. Kai tik kitam nustoja sektis, pavydas dingsta. Pavydo šaknis yra išdidumas.
• Kokia nauda iš daikto pavadinimo kai neturime pačio daikto? Jokios. Be krikščioniško gyvenimo, kokia nauda iš vardo "krikščionis"?
• Siek išsigelbėjimo pats ir šalia tavęs išsigelbės tūkstančiai. Šiuolaikinio evangelisto problema yra milžiniškos pastangos išgelbėti kitus visiškai nesirūpinant savo paties sielos išganymu.
• Kame kitą nuteisi, tame pats ir pabūsi.
• Atsitinka, jog ieškantiems Dievo tenka priversti save daryti gerą.
• Išdidumas - tai nepriklausomas nuo Dievo savo asmeninio vertingumo suvokimas.
• Be Dievo nėra tikro žinojimo. Be pirmojo antra netikra.
• Pozicija, kuri neapsprendžia gyvenimo realybės - apgaulė, fikcija, lozungas.
• Gaišta laiką tas, kas galvoja tada, kai reikia veikti, kaip ir tas, kas skuba veikti, kai reikia pagalvoti.
• Mūsų laikas - tai Dievo veiksmas, kuriame mes gyvename. 
• Žmogus turi tik vieną laisvę - tai laisvę pasirinkti priklausomybę. Tinkamai pasirinktoje priklausomybėje žmogus atrandа didžiausią savo laisvę, netinkamoje - sunkiausią savo vergystę.
• Pripažinti kažkam šlovę reiškia pripažinti kažkieno įtakos reikšmingumą tam, kas mums svarbu.
• Daugelis krikščionių nori nugalėti nuodėmę ir pagundymus, bet pamiršta, jog norint laimėti karą, reikia jį pradėti.
• Negalima tik tikėti Dievu ir Jam netarnauti. Toks tikėjimas netikras. Tarnauti Dievui - tai daryti tai, kas Jam patinka.
• Kaip gyveni, taip ir meldiesi. Kaip meldiesi, taip ir gyveni.
• Mylėti - reiškia atlaisvinti vietą savo gyvenime tam, kurį myli. Atlaisvinti vietą galima tik patraukiant iš jos tą, kas ją užima, o mūsų gyvenimuose paprastai visą vietą užimame patys savimi. Kad kažkas turėtų tikrą vietą mūsų gyvenime, mums ten, toje vietoje, tenka atsižadėti savęs pačių. Taip yra ir su Dievu. Kai kažkas sako, jog neturėjo laiko maldai, tai reiškia jog jis nerado jai vietos savo gyvenime, reiškia nepasitraukė pats, kad duoti vietos Dievui. Tada kyla klausimas..o ką tu iš tiesų myli?
• Jei nejauti alkio Dievui, esi persisotinęs savim.
• Dažnai mačiau, jog tie, kurie šaukia labai garsiai " dešimtinė jums nepriklauso! Ji priklauso Dievui!!" mano, jog visa kita ką jie turi priklauso jiems..Tie, kurie mano, jog "nebepriklauso patys sau" (1 Korintiečiams 6:19) nešaukia kitiems apie dešimtinę, nes ji be šauksmų, kaip ir viska kita ką jie turi, priklauso ne jiems, o Dievui.
• Ne taip svarbu kiek bus tavo gyvenime metų, kaip tai, kiek tavo metuose bus Gyvenimo.

Dvasios vaisiai kaip krikščioniško gyvenimo rezultatas.

Pastangų, veiksmo, darbo efektyvumas matuojamas rezultatu. Koks gi yra tas krikščioniško gyvenimo rezultatas, kuriuo būtų galima pamatuoti, ar vadinimas save tikinčiuoju turi prasmę mūsų gyvenime, ar tai tuščias ir beprasmis dalykas?

Gal 4,19 Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!

1 Jn 3,2 Mylimieji, dabar mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai Jis pasirodys, būsime panašūs į Jį, nes matysime Jį tokį, koks Jis yra.

Taigi, Dievo Žodis sako, jog toks krikščioniško gyvenimo vertinimo kriterijus yra: ar žmogui pavyko tapti tapti tokiu, kaip Jis, visa savo esybe panašiu į Jėzų? Būtent tai (ir tik tai) apsprendžia kiek prasmingas ir reikalingas Dievui yra mūsų žemiškas gyvenimas.
Tikslas labai aukštas ir jei kiekvienas sąžiningai įvertinsime save, mums nepasiekiamas. Bet Dievas nekelia žmogui nerealių, nepasiekiamų tikslų. Nereikia pamiršti, jog tai ne tik mūsų, bet ir Dievo tikslas, todėl Dievas pats darbuojasi mumyse.

2 Kor 3,18 Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iššlovės įšlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia. 

Viešpaties Dvasios veikimo rezultatas mumyse yra Dvasios vaisiai, apie kurį skaitome čia:

Gal 5,22-25 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais. Jeigyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.  

Jie, Dvasios vaisiai, yra mūsų tikrasis panašumas su Kristumi, jei mes juos turime subrandintus kaip mūsų asmenybę nusakančias charakteristikas.

Kažkas gali pasakyti - jei esame keičiami, jei pats Dievas triūsia mumyse, tai ko mums jaudintis? Viskas turi būti gerai bet kokiu atveju, nes argi Dievui gali nepavykti? Ir kai kurie taip ir gyvena, gyvena kaip pakliuvo, tikėdamiesi, jog Dievas vienaip ar kitaip juos vis tiek išgelbės.
Deja, ne viskas taip yra, kaip atrodo žmonėms, kurie Kristų mato ne savo išgelbėjimo priežastimi, bet savo išgelbėjimo tarnu. Ne savo asmeniniu Viešpačiu, o savo asmeniniu liokajumi. Jie taip ir bendrauja su juo: Dieve duok, padaryk, pakeisk, kad būtų taip ir tai, o ne kitaip..Tokie savo gyvenimą paleidžia vėjais ir net jei kažkas išpildytų visu jų norus iš to jiems jokios naudos nebus. Gyvenimo rezultatas nematuojamas išpildytų norų skaičiumi.
Pamenu vieną kažkada girdėtą istoriją: "Jaunas, karštas tikintysis klausia pagyvenusio krikščionio: - "ir kodėl gi jūsų pamaldose nevyksta jokių stebuklų? Gal todėl, kad jūs nepažįstate Šventosios Dvasios ir jūsų tikėjimas - tai mirusi religija, a? Ar nepagalvojate apie tai !?"..o žmogus ramiai jam atsako: - "matai, mes skirtingai suprantame kas tai yra stebuklas..jums stebuklas kai Dievas išpildo žmogaus valią...o mums stebuklas tada, kai žmogus išpildo Dievo valią..".

Iš tiesų, tai Dvasios vaisius yra bendras - žmogaus ir Dievo Dvasios - darbo rezultatas. Mums būtina triūsti ir nepavargti, jei norime turėti drąsų pasitikėjimą Jo malone teismo dieną. Noriu paminėti keletą svarbių patarimų tiems, kurie iš tiesų turi tokį tikslą - aną dieną būti atrasti Kristuje.

1.Būtina nuoširdžiai atsižadėti savęs. 

Kūnas moka padirbti dvasios vaisius. Velnias siekia mus išmokyti pasiekti kažkokių rezultatų be savęs atsižadėjimo. Skirtumas – savo pastangomis pasiektas rezultatas ne visaapimantis ir toks "pasiekęs kažką tarnavime ir gyvenime" žmogus aštriai suvokia savo vertę.

Rom 8,9 Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo.  

2. Reikalingas sąmoningas paklusnumas Dievo Dvasiai.  

Fil 2,5 Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, 

Ef 5,18 Ir nepasigerkite vynu, kuriame pasileidimas, bet būkite pilni Dvasios,  

Būkite pilni – pasyvus veiksmas. "Tegul Dvasia pripildo jus" -  tai iškelia paklusnumo būtinybę kaip sąlygą, be kurios išpildymo neįmanomas pripildymas Dvasia.

1 Jn 3,24 Kas laikosi Jo įsakymų, pasilieka Jame ir Jis tame. O kad Jis mumyse pasilieka, žinome iš Dvasios, kurią Jis mums davė.  

Apd 5,32 Mes esame Jo ir tųįvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta”.  

3.Malda, prašant Dievo Dvasios pripildymo, turi tapti mūsų kasdienybe.  

Lk 11,13 Jei tad jūs, būdami blogi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus duos Šventąją Dvasią tiems, kurie Jį prašo”.

Ef 1,16-17  nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus savo maldose,  kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, šlovės Tėvas, duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui  

Ir pabaigai: siekime, kad tai, ką Dievas mums atvėrė, apspręstų mūsų gyvenimą. Ir vidinį - sielos bei dvasios, ir išorinį,regimą - kūnišką. Net jei tai būtų kažkas, ką jūs supratote skatydami šias eilutes, bet jei tai iš Dievo - tebus tai iš tiesų reikšminga.

Būkite palaiminti!