Heb 4,12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas,
aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir
dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.
ενθυμησις - mintis,
apmąstymas, jausmas, idėja . Šis žodis apibūdina veiksmą, susijusį su
prieraišumu kam nors ir su valia.
εννοια - mintis, sumanymas, nuomonė, supratimas, ketinimas. Šis žodis sietinas su
proto veikimu.
Tai gali reikšti paprastą, tik atsiradusią mintį, bet gali
reikšti ir sielos judėjimą ko nors link, gero arba blogo. Taip pat tai galima
suprasti kaip žmogaus sielos polinkį į gerą arba blogą, kurį jis įgijo
sąžinės,
proto,
jausmų
ir(arba) valios
pagalba.
Bet kokiam veiksmui pradžioje reikalingas sumanymas ir todėl,
kad dvasinė kova būtų teisinga, ji visų pirma turi būti nukreipta į sumanymų
kontrolę, tam, kad auginti ir ugdyti gerus sumanymus ir priešintis blogiems.
Visi krikščionys turi rūpintis šiais dalykais.
Aistros labai giliai mumyse įsišaknijusios, bet dievotas
sumanymas padeda mums nepapulti į jų vergovę. Kada žmogus pastoviai sekdamas
savo gerais sumanymais juos siekia įgyvendinti, jis daro savo gerą sielos stovį
tvirtu ir patikimai stabiliu. Tada aistros nustoja veikti žmoguje, lyg jų
aplamai nebūtų. Geras sumanymas nesunaikina kūno geismų ir aistrų, bet kovoja
su jais ir gali juos nugalėti.
Netgi vienas dievotas sumanymas, jei jis gimė žmogaus
sieloje, gali daug gero padaryti. Geri sumanymai neleidžia atsirasti blogiems,
todėl kiek tik galime, turime neleisti šėtonui pasėti mums širdin blogų
sumanymų.
Pačios įvairiausios mintys ir sumanymai pastoviai kamuoja
žmones. Pavyzdžiui, jei turite kokią nors problemą gali atsitikti taip, jog
visą naktį pergyvensite ir negalėsite užmigti. Tokioje nerimo būsenoje šėtonas
pasėja daugybė prastų sumanymų ir minčių..
Pagrindinė problema šioje situacijoje – sumanymų daugybėje.
Jeigu jie nekamuotų mūsų, tai ir dvasinėje tarnystėje, ir kasdieniame gyvenime
mes galėtumėme daug efektyviau vykdyti Viešpaties valią. Todėl ir tai reikia
sutvarkyti.
Jeigu pas tave prote atsiranda mintis apie kažkokį reikalą,
kurį tau reikia padaryti rytoj, tark savo minčiai: „ Tai ne šiandienos darbas.
Aš apgalvosiu tave rytoj“. O tuo atveju,
kai tau reikia priimti kokį nors konkretų sprendimą, neatidėliok to sprendimo
priėmimo vis tolyn ir tolyn į ateitį ir neišsekink savęs mintimis kaip ir kas
būtų geriau.. Kažką ryžtingai pasirink, o rūpestį tuo, kaip bus toliau, atiduok
Dievui. Pasistenk vengti skrupulingų svarstymų, kad nekvaršinti sau galvos
bevaisėmis mintimis. Elkis paprastai (elkis kilniai, pasiaukojančiai,su
panieka materialiems dalykams dėl
dvasinio ar moralinio idealo, kurio sieki) ir visiškai pasitikėk Viešpačiu.
1 Pt 5,7 Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis
rūpinasi.
Lk 12,15-34 Jis pasakė jiems:
“Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto
gausos”. Jis pasakė jiems palyginimą: “Vieno turtingo žmogaus laukai davė
gausų derlių. Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu
kur sukrauti derliaus’. Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu
savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas
gėrybes. Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų
ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’ O Dievas jam tarė:
‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką
susikrovei?’ Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti
turtingas pas Dievą”.Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Todėl sakau jums:
nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite. Gyvybė
svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį. Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja,
nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs
nepalyginamai vertesni už paukščius! Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent
per sprindį pridėti sau ūgio? Jei tad jūs nesugebate padaryti net
mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais? Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos.
Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje
nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų
žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins
jumis, mažatikiai! Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite!
Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums
reikia. Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. Nebijok,
mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!” “Parduokite
savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios
nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir
kandys nesuėda. Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”.
Juk mesdami savo rūpesčius ant Jo
dėl to, ką Jis pasakė, mes tam tikra prasme kažkiek įpareigojame Viešpatį mums
padėti.
Nuo daugybės sumanymų (rūpesčių)
netgi sveikas žmogus taps niekam tikusiu.
Galima turėti blogas mintis ir
sumanymus kieno tik nori atžvilgiu. Žmogus, kuris nesirūpina auginti savo gerų
sumanymų ir kovoti su blogais, žmogus, kuris nesiekia patraukti savojo „aš“ iš
kiekvieno darbo, kurį jis daro, bet viskame siekia savo naudos, tas žmogus
neturės jokios tikros (t.y. dvasinės) naudos iš Dievo Žodžio ir savo
krikščionybės.
Iš kur ateina visi blogi širdies sumanymai ir mintys
Visiems blogiems sumanymams ir
mintims širdies vartus ir vartus į žmogaus gyvenimą atidaro dvi pagrindinės
nuodėmės – apsirijimas (arba kitaip – malonumo kūnui ieškojimas) ir siekis
žmogiškos garbės. Visos kitos nuodėmės ir sumanymai seka paskui šiuos du,
pavergdami širdį jau sužeistą šių pirmųjų. Nes neįmanoma pakliūti į
paleistuvystės pinkles tam, kuris prieš tai nepasidavė apsirijimo aistrai. Neįmanoma
tapti valdomam pykčio tam, kuris prieš tai nekovojo su žmonėmis dėl savo
garbės, dėl pinigų ar dėl skanesnio kąsnio. Negali išvengti šio pasaulio
liūdesio tas, kuris neteko ar nepasiekė to, ko taip troško sau. Nes liūdesys
šis yra ne kas kita kaip atimtas ar nepasiektas kūno malonumas. Išdidumo negali išvengti žmogus,
kuris neatsisakė savo aistros – godumo pinigams.
1 Tim 6,10 Visų blogybių
šaknis yra meilė pinigams.
Vargas žmogų moko nuolankumo..:
Pat 18,23 Beturtis kalba
maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai.
Negali žmogus patekti į kitas
nuodėmes prieš tai neatvėręs savęs šioms nuodėmėms. Ir Viešpatį gundydamas
šėtonas siekė sugundyti Jį šiomis dvejomis nuodėmėmis nusidėti todėl bandė įteigti Jam tokius sumanymus ir mintis:
1. Kai akmenis duona siekė paversti
2. Kai siūlė visą pasaulį ir jo
šlovę Jam atiduoti
3. Kai siūlė Jam išgarsėti nušokus
nuo šventyklos žemyn
Bet Viešpats atlaikė visus gundymus
ir įsakė šėtonui nešdintis lauk, taip pamokydamas mus, jog negalima piktojo
nugalėti, jei neatmetame šių trijų sumanymų nuo savęs tolyn.
Visi demoniški sumanymai ir mintys pasiekia mus per
sužadintą jais jausmingumą. Ir žmogus pradeda mąstyti tuos dalykus ir jausti
visas su jais susijusias emocijas patas savyje, nors tų dalykų ir arti jo
nebūtų. Pavyzdžiui, jei mano mintyse
iškyla mano skriaudiko veidas, tai aiškiai galime suprasti, jog prie mūsų
prisiartino piktasis, kuris siekia įnešti mums savo sumanymus ir mintis.
Žmogus, kuris nebudi prie savo sumanymų, praleidžia šias mintis ir jos priauga
jame per jausmingumą. Tai įneša sumaištį mūsų sielon, ji šių sumanymų ir minčių
yra verčiama elgtis priešingai savo prigimčiai ir taip sukyla prieš Dievą, nes
nesugeba apie Jį mastyti teisingai ir taip nutraukiama vykdyti valios piktojo..
Ef 2,1-3 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriuose kadaise
gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam
ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome,
sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš
prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti. Kaip kovoti su blogais sumanymais ir mintimis? Blogi sumanymai ir mintys yra nugalimi gerais sumanymais ir mintimis.
Pavyzdžiui: man paskambino brolis ir pasiprašė nakvynės. Aš
sutikau dėl Viešpaties ir Jo meilės, kurią turime vieni kitiems ir Jam. Tačiau
po to atėjo blogos mintys, apie tai, koks nemalonus ar nevalyvas yra šis
brolis. Kaip man nepatogu bus šį vakarą – aš turėsiu save suvaržyti ir
nepatirsiu to poilsio malonumo, kurio jaučiuosi esąs vertas ir reikalingas. Ir
taip toliau. Iš šių minčių kyla sumanymai – atsisakyti ir atsiprašyti, protas
peržiūrinėja priežastis vieną po kitos ir randa kelias tinkamas, galinčias
pateisinti mane. Viską nulems mano darbai. Jeigu aš, gundomas blogų sumanymų ir
minčių, pasielgsiu pagal geras mintis ir gerus sumanymus – priimsiu nakvynėn
brolį – aš nugalėsiu apsirijimo (kūno malonumo siekį ) nuodėmę. Ir jei tai
padarysiu, tai rodys dar į vieną dalyką – jog aš turiu tikrą Dievo pažinimą.
Nes darbas yra atbaigtas pažinimas arba kitaip – darbas yra pažinimo liudijimas
ir pabaiga.