bet gelbėk mus nuo pikto

..bet gelbėk mus nuo pikto”(Lk11,4 ir Mt 6,13)

Šitas prašymas yra papildantis prieš tai buvusį – „ ir neleisk mūsų gundyti“, apie kurį mes kalbėjome praeitą kartą. Kai kurie žiūri į šiuos abu prašymus kaip į vieną : „ir neleisk mūsų gundyti,bet gelbėk mus nuo pikto“,tačiau paskutinėje dalyje aiškiai ir stipriai išreikštas konkretus prašymas gelbėti nuo piktojo, leidžia vertinti tai atskira maldos dalimi.
Piktuoju vadinamas velnias,šėtonas. Mūsų vertime tai išversta kaip „pikta“,bet čia turimas omenyje ne paprasčiausia „pikta“ ar „blogis“ šių žodžių reikšmėse,bet pats jo šaltinis, arba kitaip - autorius visokio pikto žemėje ,ir tuo autoriumi yra velnias.

Mt 13,19 Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.

1 Jn 2,13 Rašau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums, vaikeliai, nes pažinote Tėvą.

1 Jn 5,18-19 Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda. Kas gimęs iš Dievo, saugo save, ir piktasis jo nepaliečia.Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo.

Ef 6,16 O svarbiausia, pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas liepsnojančias piktojo strėles.

Prašymas „gelbėk mus nuo pikto“ atskleidžia besimeldžiančiojo norą,kad velnias visada būtų nugalėtas ir niekada nepasiektų savo tikslų žmoguje. Iš šio prašymo tampa aišku,kad tik Dievas gali išgelbėti žmogų iš piktojo valdžios ir įtakos. Tik Dievas gali suteikti jėgų ir išminties išstovėti pagundymuose. Tam,kad taip būtų,žmogus ir visas jo gyvenimas turi būti rastas Dievo Žodžio vykdytojais:

Jok 4,7 Todėl atsiduokite Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.

1 Pt 5,8-9 Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje.

1 Jn 5,4 Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį-mūsų tikėjimas!

Bet ši malda neneša savyje mokymo apie tai,kad jei žmogus atgimęs iš aukšto,tai jis jau išgelbėtas nuo bet kokių piktojo kėslų. Ne. Kol gyvename kūne ir gyvename pasaulyje,kol nešiojame savo kūnuose nuodėmės prigimtį – velnias visais būdais stengsis mums pakenkti ir susilpninti mūsų dvasinį gyvenimą. Žinodamas tai, Jėzus meldėsi:

Jn 17,15 Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo pikto.

Velnias netgi paties Jėzaus nepaliko be pagundymo (Mt 4,3-10) Velnias pasitraukė nuo Jėzaus sugėdintas,tačiau net tada pasitraukė tik iki laiko:

Lk 4,13 Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.

Velnias persekiojo Jėzų iki pat Jo mirties ant kryžiaus ir net ten, Golgotoje,jis gundė Jėzų pasiūlymu nužengti nuo kryžiaus ir taip įrodyti esant Mesiju. Tačiau mūsų Gelbėtojas nugalėjo piktąjį ir Jis gali mus išgelbėti nuo velnio ir mūsų gyvenimuose,jei tik mes visiškai atsiduosime Jam:

1 Jn 5,4-5 Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį-mūsų tikėjimas! O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?

Mūsų Gelbėtojas buvo piktojo gundomas. Jis iškentė žemišką žmogaus gyvenimą,Jis viskuo tapo kaip žmogus ir visame tame Jis išliko ištikimas Tėvui,nugalėjo nuodėme ir pačią mirtį. Štai kodėl Jis gali ir mus užjausti,suprasti ir padėti:

Heb 2,17-18 Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.

Dievas pasirūpino viskuo,kas reikalinga tam,kad Kristuje piktąjį nugalėtumėme ir mes. Bet ši pergalė mums pasiekiama tik tada,kada mes visame kame pasiliekame tiesioginėje priklausomybėje nuo Dievo ir kada mūsų gyvenimas yra paslėptas Jame. Jėzus pasakė:

Jn 10,28-29 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.

Ir būti Jo rankose nereiškia nemastančio žmogaus vergystės,kaip kad mėgsta filosofuoti bedieviai. Tai nereiškia netekti laisvės..būti Jo rankose – tai didžiausia laisvė ir laimė,kuri tik yra pasiekiama žmogui. Tai žmogaus meilėje Dievui esantis gyvenimo džiaugsmas,kai toje meilėje Dievui žmogus džiaugiasi galėdamas vykdyti Jo Žodį ir gyventi šventume prieš Jį. Gyventi šventai ir iš širdies būti paklusniems Dievui visuose savo poelgiuose,žodžiuose ir mintyse – tai pats didžiausias malonumas Jo vaikams. Apaštalas Petras rašo:

1 Pt 1,13-21 Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus. Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: “Būkite šventi, nes Aš esu šventas”. Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums, per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.

Dievo vaikai,pasilikdami glaudžiame bendravime su Viešpačiu, yra nenugalima tauta. Velnias jokiais savo persekiojimais ir grasinimais,jokiais gudravimais,jokiais pagundymais ,ir jokiomis vilionėmis nesugeba atitraukti mus nuo Viešpaties,atskirti nuo Jo meilės ir Jo jėgos ir patraukti mus savo nuodėmės pusėn. Apaštalas Paulius rašo:

Rom 8,31-39 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! Tas, kuris nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus,-kaipgi Jis ir visko nedovanotų kartu su Juo? Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! Kas pasmerks? Kristus mirė, bet buvo prikeltas ir yra Dievo dešinėje, ir užtaria mus. Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar sielvartas? ar nelaimė? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? Parašyta: “Dėl Tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi avimis skerdimui”. Tačiau visuose šiuose dalykuose mes esame daugiau negu nugalėtojai per Tą, kuris mus pamilo. Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.

Žodis „gelbėk“ taip,kaip jis panaudotas originalo kalboje, yra veiksmažodis,kurio gramatinė forma nurodo veiksmą,kuris būtinai bus pabaigtas iki galo. Tai reiškia,kad besimeldžiantis prašo ne tik jog Viešpats išgelbėtų jį nuo piktojo,bet kad išgelbėjimas šis būtų atbaigtas iki galo,kol jis bus visiškai saugus nuo bet kokių velnio pasikėsinimų,kai piktasis netgi nebandys prie jo artėti.

Toks palaimintas ir laisvas nuo bet kokio piktojo buvimo bus gyvenimas tūkstantmetėje Jėzaus Karalystėje,nes parašyta,jog šėtonas tada bus surištas:

Apr 20,1-3 Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankoje bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną-senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas,- surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedungę, užrakino ją ir iš viršaus užantspaudavo, kad nebegalėtų daugiau suvedžioti tautų, kol pasibaigs tūkstantis metų. Po to jis turės būti atrištas trumpam laikui.

Tai bus tas laikas žemėje,apie kurį pranašavo Izajas:

Iz 2,1-5 Regėjimas, kurį matė Amoco sūnus Izaijas, apie Judą ir Jeruzalę. Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas iškils aukščiau už visus kalnus ir kalnelius. Į jį plūs visos tautos. Daug tautų ateis ir sakys: “Eikime prie Viešpaties kalno, į Jokūbo Dievo namus, kad Jis mokytų mus savo kelių ir mes vaikščiotume Jo takais”. Nes iš Siono išeis įstatymas, o iš Jeruzalės-Viešpaties žodis. Jis teis tautas ir sudraus daugelį tautų. Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti. Jokūbo namai, ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje!

Toks palaimintas,laisvas nuo bet kokio blogio,bus ir žmogaus gyvenimas danguje,amžinybėje. Ten velnio aplamai nebebus. Apaštalas Jonas regėjo šėtono pralaimėjimą ir Šventosios Dvasios įkvėptas parašė:

Apr 20,6-10 Palaimintas ir šventas, kas turi dalį pirmajame prisikėlime. Šitiems antroji mirtis neturi galios; jie bus Dievo ir Kristaus kunigai ir valdys su Juo tūkstantį metų. Kai pasibaigs tūkstantis metų, šėtonas bus išleistas iš savo ir išeis suvedžioti tautų, gyvenančių keturiuose žemės kampuose, Gogo ir Magogo, ir surinkti jų kovai. Jų skaičius kaip pajūrio smiltys. Jie išėjo ant žemės platumos ir apsupo šventųjų stovyklą ir mylimąjį miestą. Ir nužengė ugnis iš dangaus nuo Dievo ir juos prarijo, o jų suvedžiotojas velnias buvo įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau yra žvėris ir netikrasis pranašas. Jie bus kankinami dieną ir naktį per amžių amžius.

Ten,naujoje žemėje ir naujame danguje niekas nebus gundomas į piktą ir žmonės ten nebe patirs žemiškų kentėjimų. Ir apie tai rašo apaštalas Jonas:

Apr 21,1-5 Ir aš pamačiau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo ir jūros daugiau nebebuvo. Ir aš, Jonas, išvydau šventąjį miestą-naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo pasiruošusi kaip nuotaka, pasipuošusi savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, skambantį iš dangaus: “Štai Dievo buveinė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus Jo tauta, ir pats Dievas, jų Dievas, bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; nebebus daugiau mirties, nei liūdesio, nei dejonės, nei skausmo daugiau nebebus, nes kas buvo pirmiau-praėjo”. Ir Sėdintysis soste tarė: “Štai Aš visa darau nauja!” Jis pasakė man: “Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri”.

Dangiškas gyvenimas pranoksta mūsų vaizduotės galias ir mūsų protas negali perprasti to,kas mūsų laukia. Apaštalas Paulius žinojo tai ir todėl parašė:

1 Kor 2,9 Bet skelbiame, kaip parašyta: “Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli”

Amžinasis gyvenimas – tai amžiams išlaisvinto nuo pikto gyvenimas ir gyvenimas amžinoje bendrystėje su Dievu.
Ir tu melskis Dievui taip,kaip išmokė mus melstis Jėzus.Ir tu prašyk Dievo,kad Jis išgelbėtų tave iš piktojo,kad Dievo jėga galėtum visa tai nugalėti ir taip pasiektum amžinybę,kurioje visiems laikams būtum išlaisvintas nuo šėtono kėslų. Nepamiršk paskutinio maldos „Tėve mūsų“ prašymo – „..bet gelbėk mus nuo pikto“.