Godumas

Ps 119,36 Palenk mano širdį prie liudijimų savo, o ne prie godumo..<..>..

Lk 12:15-21 Jis pasakė jiems: „Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos“. Jis pasakė jiems palyginimą: „Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių. Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus’. Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’ O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą“.

Heb 13,5 Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: “Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu”. 

Godumu galima vadinti per didelį rūpestį turtu ir aplamai, žemiškomis vertybėmis. Godumas tai ne šiaip sau yda, tai nuodėmė lygi stabmeldystei.

1 Kor 5,11 Bet jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu net nevalgykite kartu. 

Ef 5,5 Nes jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. 

Jei kitos aistros, su kuriomis mes kovojame siekdami pavesti save Kristui –apsiryjimas, ištvirkimas, pyktis, liūdesys, nusiminimas (beviltiškas liūdesys, slegiantis sielą nuobodulys), tuščiagarbystė ir išdidumas – jei kitos aistros kyla iš mūsų pačių ir vienaip ar kitaip siekia patenkinti mūsų kūno ar sielos poreikius, tai godumas gimsta ir tarpsta mumyse ne dėl kūno ar sielos poreikio, o dėl nuodėmės, kuri atgyja žmoguje vos tik pradeda veikti įstatymas ir vos tik žmogus suvokia save esančiu pasaulyje.

Rom 7: 8-9  Bet nuodėmė, per įsakymus gavusi progą, pažadino manyje visokius geismus, o be įstatymo nuodėmė negyva. Kadaise be įstatymo aš buvau gyvas. Bet, atėjus įsakymui, atgijo nuodėmė, ir aš numiriau.

Jei nekreipti dėmesio į šią aistrą, ji tampa visų blogybių šaknimi ir pripildo mūsų širdį daugybe geismų.

1 Tim 6,10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų. 

Pradžioje ji stumia mus į mažus dalykus ir vos vos perdėtą rūpestį žemiškais dalykais. Vėliau, įvairiuose paveiksluose piešia mūsų sielai neva teisingas ir protingas priežastis, dėl kurių mes turime siekti turėti materialaus turto daugiau nei turime. Kai tai pavyksta, žmogus įsitraukia į troškimų sukūrį ir tapęs baimės įkaitu vis labiau pasiduoda šiai isiplieskiančiai nuodėmei.

Noriu pažvelgti į tris skirtingus poveikius, kuriuos daro ši aistra žmogui.

• Pirmas – tai geismas įgyti tai, ko prieš tai neturėjai.

2 Karalių 5: 14-27 Jis nuėjo prie Jordano ir pasinėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus. Jis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: „Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno“. Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu“. Nors Naamanas jį įkalbinėjo paimti, tačiau jis atsisakė. Tuomet Naamanas prašė: „Jeigu ne, tai, prašau, duok savo tarnui tiek žemės, kiek gali panešti pora mulų, nes tavo tarnas daugiau nebeaukos deginamųjų ir kitų aukų jokiam dievui, tik Viešpačiui. Tik norėčiau, kad Viešpats man atleistų nusikaltimą, kai aš vesiu savo valdovą į Rimono namus pagarbinti ir kartu su juo nusilenksiu Rimonui“. Eliziejus jam tarė: „Eik ramybėje“. Jam paėjus nuo jo gerą kelio galą, Dievo vyro Eliziejaus tarnas Gehazis pagalvojo: „Mano viešpats pasigailėjo siro Naamano ir nepriėmė iš jo to, ką jis atnešė. Kaip gyvas Viešpats, aš bėgsiu paskui jį ir paimsiu iš jo ką nors“. Gehazis nusivijo Naamaną. Naamanas, pamatęs atbėgantį vyrą jam iš paskos, nušoko nuo vežimo ir klausė: „Ar viskas gerai?“ Tas atsakė: „Viskas gerai! Mano viešpats pasiuntė mane, sakydamas: ‘Ką tik atėjo du pranašų sūnūs iš Efraimo kalnų. Prašau, duok jiems talentą sidabro ir du išeiginius drabužius’ “. Naamanas atsakė: „Paimk du talentus“. Jis įkalbinėjo, įrišo du talentus sidabro į du maišus, taip pat du išeiginius drabužius ir padavė dviem tarnams, kurie nunešė pirma jo. Atėjęs prie kalvos, Gehazis paėmė iš jų maišus ir padėjo juos savo namuose. Po to jis paleido vyrus, ir jie grįžo. Gehazis atėjo pas Eliziejų, kuris paklausė: „Iš kur ateini, Gehazi?“ Tas atsakė: „Tavo tarnas niekur nebuvo išėjęs“. Bet jis jam atsakė: „Argi mano širdis nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko iš vežimo tavęs pasitikti? Ar dabar metas paimti pinigus ir drabužius, alyvų sodus ir vynuogynus, avis ir galvijus, tarnus ir tarnaites? Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius“. Jis išėjo nuo jo raupsuotas kaip sniegas.

• Antras – tai tas, kuriuo žmogus stumiamas atgauti arba grąžinti tai, ką kažkada turėjo, bet dėl Viešpaties atsisakė. Apaštalai visi buvo viską palikę:

Lk 18,28 Tada Petras tarė: “Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave”. 

Bet Judas pasidavė šiai godumo nuodėmei:

Jn 12:4-6  Vienas iš Jo mokinių, Simono sūnus Judas Iskarijotas, kuris turėjo Jį išduoti, pasakė:  „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir neatiduoda vargšams?“ Jis taip sakė ne todėl, kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas kasą, grobstė įplaukas.

Apd 1: 15 – 19 Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: „Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. Jis juk buvo priskaitytas prie mūsų ir turėjo dalį šioje tarnystėje. Bet jis nedorybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, perplyšo pusiau, ir visi jo viduriai išvirto. Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu, – tai reiškia: ‘Kraujo sklypas’.

• Trečias – tas, kuriuo pasiryžę savęs atsižadėti dėl sekimo Kristumi yra pagaunami taip, jog iki galo nesugeba to padaryti.

Apd 1:1-11 O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų. Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?  Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius. Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo. Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji. Tada Petras jai tarė: „Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“.  Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.

Taigi, tikrai visų blogybių šaknis yra godumas. Be viso kito, jis sudvejina mūsų širdį:

Jok 1: 7-8 Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.

Nes negalima tarnauti dviems šeimininkams..

Lk 16,13 Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno prisiriš, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai”. 

Kaip atpažinti savyje godumą? Paprastai mes juk neigiame, kad esame godūs ir tam, kad yrodyti, jog yra priešingai, netgi aukojame savo pinigus.. Žmonės neskiria godumo nuo savo norų, nes jie ir tapatina save su savo norais, todėl nieko nepastebi, nes žmogus, kaip taisyklė, vertina save tik gerai. Todėl visiems norams atrandamas paaiškinimas ir pateisinimas. Bet žinokime - jei dėmesys pradeda įtemptai koncentruotis į kokį nors dalyką,kurio pradedame norėti, ar atsiranda įtemptas susidomėjimas kažkuo – mumyse jau veikia godumas.

Štai keletas teiginių, kuriuose galime pasitikrinti patys save:

·  Jeigu meilė pinigams, nekilnojamui turtui, padėčiai visuomenėje tampa jūsų gyvenimo varomaja jėga ir stimulu – jus valdo godumas.

·  Jeigu žemiškuose dalykuose matote savo laimės priežastį ir vienintelį būdą būti geros nuotaikos, atrasti išeitis ir palengvėjimą, jei žemiškus dalykus matote kaip vienintelį atsakymą į savo problemas – jus valdo godumas.

·  Jeigu karjieros siekis ir turto siekis realizuojamas tarnavimo Kristui sąskaita – jus valdo godumas.

·  Jei paaukštinimas darbe tapo savo vertės suvokimo pasikeitimo priežastimi, tapo priemone ir būdu kaip galite išaukštinti save,ir ėmėte norėti ,ir siekti valdžios – jus valdo godumas.

·  Jeigu žemiškų gėrybių noras taip užvaldė širdį, jog jums reikia vis daugiau ir daugiau – jūs paklusote godumui.

Kaip išsivaduoti iš šito, kaip kovoti?

1. Melstis. Rimtai ir sąžiningai melskimės Dievo pagalbos išpažindami savo įkvėptus godumo poelgius. Mt 26:41 Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą. Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“.
2. Bėk nuo bet ko, kas gali suteikti peno šiai aistrai mumyse ir nuo bet kokių šios nuodėmės pasireiškimų. 1 Tim 6 :10-11 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų. Bet tu, Dievo žmogau, bėk nuo tų dalykų ir vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, kantrumą, romumą.
3. Būkime dosnūs geriems darbams. 1 Tim 6,18 Tegul jie daro gera, turtėja gerais darbais, būna dosnūs, dalijasi su kitais. 
4. Siekti, kad pagrindiniai ir gyvenimą formuojantys mūsų interesai būtų nukreipti į dangiškus,o ne į žemiškus dalykus. Kol 3:2-3 Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve.

Rom 12:1-2 Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas. Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.

5. Mūsų protą gali atnaujinti tik Dievo Žodis, todėl turime skirti kiek tik įmanoma daugiau laiko tam, kad skaityti ir studijuoti Šventąjį Raštą. Joz 1,8 Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis. 
6. Mokytis būti patenkintais tuo ką turime ir pasitenkinti tuo ką turime. 1 Tim 6: 6-8 Žinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas. Juk nieko neatsinešėme į pasaulį ir, aišku, nieko neišsinešime. Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.    Heb 13:5-6 Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“.Todėl galime su pasitikėjimu tarti: „Viešpats mano padėjėjas – aš nebijosiu! Ką gali padaryti man žmogus?“

Būkite palaiminti!