Sekminės

^{Apd 1 : 4} Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs; 

⁵ nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“. 
⁶ Susirinkusieji paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ 
⁷ Jis jiems tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia. 
⁸ Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“. 
⁹ Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. 

^{Apd 2 : 1} Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. 
² Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. 
³ Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. 
⁴ Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. 

        Sekminių diena.

Mes niekada tiksliai nesužinosime kas nutiko Sekminių dieną. Tai ką skaitome bandome įsivaizduoti, tačiau jokia žmogiška vaizduotė niekada nesugebės pati sukurti tai, ką daro Dievas..Jo darbai pranoksta mūsų sugebėjimus juos įsivaizduoti.

Bet vieną dalyką galime teigti drąsiai – Šventoji Dvasia buvo apreikšta Bažnyčiai ir aplamai – žmonėms,visiškai neįprastu, nelauktu, nesuprantamu mums būdu.

Tačiau čia, prieš tesdamas, noriu padaryti vieną mano nuomone svarbų savokų ir įvykių atskyrimą. Man daugybė kartų teko girdėti maldą; „Viešpatie, krikštyk mus Šventąją Dvasia ir ugnimi“ Žmonės tokiu būdu pateikia krikštą Šventąją Dvasia (tai, kas ir įvyko per Sekmines) kaip krikštą ugnimi (nors tai visiškai kitas įvykis ir kitas Dievo veiksmas). Pagrindu tokiam mokymui, jog krikštas Šventaja Dvasia ir krikštas ugnimi yra vienas veiksmas, tarnauja šie Jono Krikštytojo žodžiai:

^{Mt 3 : 11} Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 
¹² Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“. 

Bet čia akivaizdžiai matomi du skirtingi Viešpaties veiksmai, kurie taikomi dviejų skirtingų karegorijų produktams – kviečiams ir pelams. Tikslas vienas – išvalyti kluoną. Tam tikslui Jonas Krikštytojas pažadėjo du krikštus – vieną krikštą Šventąja Dvasia ir kitą krikštą – ugnimi. Pirmas krikštas Šventaja Dvasia tam, kad surinkti kviečius į klėtį, antras krikštas ugnimi – tam kad sudeginti pelus..ir šita ugnis pavadinta neužgesinama (negestanti, nesilpstanti, nepaliaujama, neišsenkanti, nesutramdoma). Panašų pažadą ir Viešpaties veikimą mes randame jau buvus Izraelyje:

^{Ps 106 : 18} Užsidegė ugnis tarp jų, nedorėlius sudegino liepsna.

^{Iz 66 : 24} Jie išeis ir matys lavonus žmonių, kurie maištavo prieš mane. Jų kirminas nemirs ir ugnis neužges. Jie bus pasibaisėjimu visai žmonijai“.

Visai kas kita krikštas Šventąja Dvasia:

^{1 Kor 12 : 13} Nes viena Dvasia mes visi esame pakrikštyti į vieną kūną, – žydai ar graikai, vergai ar laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia. 

Taigi, toliau mes kalbėsime tik apie krikštą Šventąja Dvasia, nes būtent tai ir įvyko Sekminių dieną.

        Šventosios Dvasios apreiškimas

Šventoji Dvasia ne pirmą kartą buvo su žmonėmis. Neteisinga manyti, jog iki Sekminių dienos Šventosios Dvasios žemėje nebuvo. Dievas yra amžinas – Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia neturi pradžios ir pabaigos:

^{Iz 40 : 28} Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama. 

Ir Šventoji Dvasia buvo su žmonėmis nuo neatmenamų laikų, apie tai liudija mums Šventasis Raštas:

^{Apd 1 : 16} „Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu. (apaštalo Petro kalba)

^{Apd 7 : 51} Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai. (Stepono kalba)

^{Apd 28 : 25} Nesutardami tarpusavyje, jie ėmė skirstytis, o Paulius tepasakė jiems viena: „Teisingai Šventoji Dvasia yra mūsų tėvams pasakiusi per pranašą Izaiją: 
²⁶ ‘Eik pas šitą tautą ir sakyk: girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite. 

Ir dar daugelyje vietų matome Šventąją Dvasia – Dievą viekiant ir kiekviename amžiuje atveriant Savo tiesą žmonėms. Bet Sekminių dieną įvyko iš ties kažkas sunkiai mums suvokiamo ir visiškai netikėto.. Nuo to momento Šventoji Dvasia tapo pagrindine ir svarbiausia Bažnyčios realybe. Tikintieji gyveno Šventojoje Dvasioje ir būtent ten buvo jų tikrasis gyvenimas nepaisant to, jog kaip visi kiti žmonės jie pasiliko kūne ir niekur iš šio pasaulio nepsitraukė..

Šventosios Dvasios buvimas žmogaus gyvenime turi tikslą, Viešpats neatėjo šiaip sau Sekminių dieną, atėjo ne tam, kad sukelti kažkokį „wow“ efektą ir padaryti įspūdį netikintiems bei suteikti euforiją tikintiems..Ne, ne todėl Viešpats taip apreiškė Save Bažnyčioje ir taip panoro su mumis būti. Vienas iš tokio Viešpaties Dvasios atėjimo tikslų yra atvertas čia:

^{Rom 8 ; 9} Tačiau jūs negyvenate pagal kūną, bet pagal Dvasią, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra Jo. – ir - ¹⁴ Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai. 

Ką praktiškai reiškia ir kaip praktiškai atrodo šis vedimas.

        Šventoji Dvasia įkvėpia ir nukreipia Dievo vaiką tarnavime Jam: Šventoji Dvasia nukreipė Pilypą į kelią, kuriuo važiavo eunuchas iš Etiopijos ir paragino su juo pasikalbėti (Apd 8 sk), Šventoji Dvasia nukreipė Petrą pas pagonis ir paragino vykti nieko nebijant pas romėnų šimtininką Kornelijų (Apd 10 sk), Šventoji Dvasia paliepė atskirti Barnabą ir Paulių apaštališkai tarnystei (Apd 13 sk), Šventoji Dvasia apibrėžė teisumo reikalavimus malonėje ir atskyrė apeiginius senosios  sandoros Įstatymo reikalavimus kaip jau išpildytus Kristuje ir nereikalingus vykdyti tiems, kurie priėmė Viešpaties dovanojamą Jo Sūnaus teisumą (Apd 15 sk), Šventoji Dvasia nukreipė apaštalą Paulių nurodydama kur neiti,o kur eiti (^{Apd 16:6} Jiems perėjus Frygiją ir Galatijos šalį, Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje. ⁷ Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido. ), Šventoji Dvasia nurodė Pauliui kas jo laukia Jeruzalėje (Apd 20 sk).

Pirmoji Bažnyčia buvo žmonės, kuriuos vedė Šventoji Dvasia.

       Pirmas dalykas neįmanomas be antro – Šventoji Dvasia pripildo žmogų. Krikščionys apie kuriuos skaitome Šventajame Rašte nebuvo kažkokie ypatingi žmonės..jie buvo pilni Šventosios Dvasios.

^{Apd 6 : 3} Todėl, broliai, išsirinkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, kupinus Šventosios Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, 

^{Apd 7 : 55} O Steponas, kupinas Šventosios Dvasios, žvelgė į dangų ir išvydo Dievo šlovę ir Jėzų, stovintį Dievo dešinėje. 

^{Apd 13 : 52} Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios. 

       Šventoji Dvasia suteikia kasdieniam gyvenimui Kristuje reikalingą drąsą ir tvirtumą. Viešpats pasakė, jog kai ant mokinių nužengs Šventoji Dvasia, juose įvyks tam tikros permainos:

^{Apd 1 : 8} Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“. 

       Ir mes matome, jog taip nutiko tiems, kurie patyrė Sekminių stebuklą – matome Petro ir kitų apaštalų drąsą    prieš sinedrioną (Apd 4 sk), matome Kristaus mokinius drąsiai skelbiančius Gerąją Naujieną nors, dar regis neseniai jie visi sėdėjo dėl žydų baimės užsirakinę duris (Jn 20:19). Krikščioniškas tvirtumas, padedantis išstovėti ir nepalūžti jokiose aplinkybėse, krikščioniška iškalba, kurios išminčiai nepajėgus priešintis niekas ir kuri duodama ten, kur kiti iš baimės nutyla, krikščioniškas džiaugsmas, kuris pripildo nepriklausomai nuo mus supančios šio pasaulio realybės, ramybė,kuri pranoksta bet kokį supratimą ir apsaugo mūsų mintis Jėzuje Kristuje, kantrybė,kuria ištveriame visus išbandymus ir įvykdę Dievo valią gauname, kas mums pažadėta, malonumas (garbingumas,padorumas,paprastumas), gerumas,kuriuo,kai jį turime, geriausiai atspindime Dievo širdį; tikėjimas, kuriuo gyvename Kristuje; ištikimybė, romumas, susivaldymas – visa tai Šventosios Dvasios veikimu  suteikiami dalykai..

Ir pabaigai noriu paminėti vieną svarbią aplinkybę, kurią mums atveria Viešpaties Žodis ir kurią taip dažnai „paleidžia“ iš akių šių laikų krikščionys.

^{Apd 5 : 32} Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta“. 

Čia yra užrašyta be galo svarbi mintis..Apaštalas sako, jog yra sąlyga tam, jog gauti šią dovaną. Ta sąlyga – paklusnumas. Paklusti – tai πειθαρχοũσιν – pasiduoti, būti pavergtam. Iš šios vietos galime padaryti dar vieną išvadą sau.. – saikas, kuriuo matuojama kiek Šventosios Dvasios dalyvavimas žmogaus gyvenime bus reikšmingas (t.y. kiek žmogaus gyvenimas realiai ir kasdien bus įtakojamas Šventosios Dievo Dvasios) yra paklusnumo saikas. Nuo to koks žmogus tu esi – paklūstantis ar ne – tiesiogiai priklauso kiek Šventosios Dvasios bus pilnas (ar atvirkščiai – kiek be Jo bus tuščias) tavo gyvenimas.

Yra dar daugiau Šventosios Dvasios daromų darbų mumyse, apie kuriuos mums kalb Šventas Raštas:

        Ji yra mūsų Guodėjas; (Jn 16:7)

        Ji primena mums viską, ką kalbėjo Viešpats; (Jn 14:26)

        Ji veda mus į visą tiesą; (Jn 16:13)

        Ji moko mus visko, kas yra tiesa; (1 Jn 2:27)

        Ji suteikia tarnavimo dovanas; (1 Kor 12:11)

        Joje subręsta dvasios vaisiai; (Gal 5:22)

        Joje meldžiamės ir Joje turime priėjimą prie Dievo malonės sosto; (Ef 2:18)

Ir dar daug ką reikėtų pasakyti apie Šventosios Dvasios pažadą, kuris išsipildė Sekminių dieną. Bet dėl laiko stokos apsiribosime tik tuo, į ką iš Viešpaties malonės spėjome pažvelgti.

Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome - Apaštalų Darbų knygos – galime pamatyti,jog Šventoji Dvasia minima tiek dažnai, jog tampa visiškai akivaizdu, jog pirmoji apaštališka Kristaus Bažnyčia buvo pilna Šventosios Dvasios ir kad būtent tame buvo jos jėga.

Būkite palaiminti.