Fil 1,9-11 Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir
augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas
tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, pilni teisumo
vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui.
Tik gimęs kūdikis yra labai mažas,labai silpnas ir
neturintis jokio pasaulio,į kurį gimė, pažinimo. Tačiau tokioje padėtyje jis
nepasilieka amžinai,ne,kūdikis pradeda augti ir kūnu,ir pažinimu bei supratimu.
Taip turi būti ir dvasine prasme kai kalbame apie mūsų gimimą iš aukšto. Ne
amžinai mums pasilikti kūdikiams Kristuje ir maitintis tik Žodžio pienu,o ne
tvirtu maistu,kurį tas pats Žodis teikia. Mums reikia augti ir siekti Kristaus
amžiaus pilnatvės:
Ef 4,13-15 ..<..>..kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus
pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, kad daugiau
nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo žmonių
apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą, bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame
kame į Jį, kuris yra galva-Kristus.
Tai pasiekiama:
·
Atidžiai klausant Dievo Žodžio,skaitant ir
gilinantis į Jį,svarstant ir apmąstant savo širdyje tai,ką Viešpats mums savo
Žodyje sako. Juk:
2 Tim 3,15-17 Tu nuo vaikystės žinai
šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris
yra Kristuje Jėzuje.Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti,
taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs
kiekvienam geram darbui.
Jeigu norime ko nors išmokti – iš Dievo Žodžio turime
mokytis. Dievo Žodis parodo mums į neteisybę ir nuodėmę,Jis nurodo mums kokiais
keliais vaikščioti. Todėl palaimintu vadinamas kiekvienas žmogus,kuris Dievo
Žodžio mokomas yra:
Ps 1,1-3 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip
pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, bet
mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį. Jis bus
kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo
lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
Jeigu norime sėkmingai augti dievotume ir Dievo
pažinime,privalu uoliai skaityti Šventąjį Raštą.
·
Dvasiniam augimui tarnauja visokie išbandymai ir
pagundymai,kuriuos sutinkame savo gyvenime.
Jok 1,2-4 Mano broliai, laikykite didžiausiu
džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo
išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli,
subrendę ir nieko nestokotumėte.
Sunkumai ir įvairūs išbandymai – tai dvasinė mokykla,kurioje
mokosi visi tikri krikščionys. Kaip pasaulyje žmogus yra mokomas įvairių
mokslų,taip šioje Viešpaties mokykloje mes mokomės teisaus ir dievoto gyvenimo išminties bei pamaldumo. Ir kuo intensyvesnis šis
apmokymas,tuo tikresnis ir akivaizdesnis mūsų augimas. Panašiai kaip
kariai,kurie kovose užgrūdinami būna ir dėl tų kovų uoliai lavindami savo
įgūdžius įgyja meistriškumą ir nemenką drąsą,taip ir krikščionys, Kristaus
kariai,kuo daugiau kovoja su įvairiais pagundymais ir sunkumais,tuo sėkmingesni
tampa savo krikščioniškame gyvenime,kuris patinka Dievui. Kaip lydimo krosnyje
auksas yra kaitinamas tol.kol visos priemaišos nuo jo atsiskiria ir sudega,taip
ir krikščionis išbandymų krosnyje yra apvalomas nuo piktybės jame esančios ir
tampa vertu savo dangiško pašaukimo. Pagundymai ir išbandymai yra
krikščioniškos išminties mokykla.
·
Mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus
gyvenimas ir tarnavimas – tai tobulas
pavyzdys mums,krikščionims. Mes augsime sekdami juo. Juk kūne visi turime
sugedusią ir iškrypusią prigimtį,kurios negalime suvaldyti be drausmės:
1 Kor 9,24-27 Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet
tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte!
Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti
vystantį vainiką, o mes-nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne
kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems
skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.
Todėl reikia mums žiūrėti į tobula įstatymą,kuris buvo išpildytas
Kristaus gyvenimu ir sekti pavyzdžiu,jei norime būti sėkmingi dievotame
gyvenime. Juk pats Viešpats mums liepė mokytis iš Jo:
Mt 11,28-30 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir
esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir
mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo
sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.
Jei mokomės žemiškam gyvenimui reikalingų dalykų –
matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, kalbų, ekonomikos ir
t.t.,dalykų,kurie kūnui mirus praranda savo reikšmę,tai kaip nepalyginamai
uoliau turime mokytis to,kas mūsų dvasią ugdo ir į būsimąjį amžių mus lydi.
Kiekvienas krikščionis yra Kristaus mokinys ir turi tuo mokiniu būti,o ne vien
vadintis.
·
Malda – kasdienė ir uoli. Juk be dievo pagalbos
ne tik kad negalime sėkmingais būti,bet net išsilaikyti tikrame tikėjime
Kristumi nesugebėsime. Viešpats ne veltui pasakė – be Manęs nieko negalite nuveikti (Jn 15,5). Dievo pagalba ir malonė maldoje gaunamos,kaip parašyta:
Mt 7,7-8 “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir
rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas
ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.
Todėl norinčiam augti ir būti sėkmingu Dievo malonės darbe
reikia uoliai melstis ir prašyti tam Dievo pagalbos.
·
Ir būtinai dar vieną dalyką paminėti turime –
jei norime augti,reikia mums vengti pasaulio draugijos. Dėl to venkime savo
noru būti ir pasaulio draugų draugijoje.
1 Kor 15,33 Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus
papročius!”
Juk jų bendravime nieko kito,išskyrus tai,kas priešinga
Dievo Įstatymui,nebūna. Todėl toks bendravimas žeidžia mūsų sąžinę ir atima
ramybę. Ir į namus krikščionis grįžta jau ne toks,koks iš jų išėjo. Žmogaus
širdis nuo mažumės į blogį linkusi,todėl prie jos labai greitai prilimpa
blogis,kuriuo apsigauname ir tokiu būdu užgimsta mumyse nedorybė. Taip Dovydas
išėjęs iš savo namų ir pažvelgęs į Urijo žmoną,apsigavo savo širdyje užgimusia
nedorybe. Todėl visais laikais šventi Dievo žmonės vengė bendrystės su šio
amžiaus vaikais. Šėtonas visur savo tinklus ištiesęs yra – tik išeisi iš namų
ir tave sutinka nedorybė, papiktinimas, per nedorėlių žodžius ir darbus mus
pasiekiantis. Ir dažnai būna taip,kad kol neuždarysi savo maldos kambario
durų,net nepamatysi tokiu būdu gautos piktžaizdės savo dvasioje.
Todėl mums reikia kasdien reikia atrasti laiką,kad pabūti
vienatvėje. Vienatvėje mes mokomės tikros maldos. Tik vienatvėje mes galime iš
tikrųjų mąstyti ir gilintis i Raštą. Šioje tyloje mes pradedame ir girdėti,ir
regėti Viešpatį Jo Žodyje.
Ieškok draugijos tų,kurių gyvenime tikras tikėjimas Dievu ir
žodžiuose,ir darbuose aiškiai matomas yra.
Dvasinis augimas yra matomas žmoguje iš sekančių požymių:
1.
Kuo daugiau žmogus Viešpatį Jėzų pažįsta,tuo pamaldesnis
ir tyresnis jo gyvenimas. Dabar kalbame apie tikrą Dievo Sūnaus pažinimą,o ne
apie tokį,apie kurį apaštalas Paulius taip parašė:
Tit 1,16 Jie skelbiasi
pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę
jokiam geram darbui.
Dievo nepažįsta tas,kas Jo savo baime,meile ir paklusnumu
negarbina. Nes pažinoti Dievą ir Jo nebijoti,nemylėti ir Jam nepaklusti yra
neįmanoma.
2.
Kuo didesnę brandą Kristuje žmogus pasiekia,tuo geriau
supranta savo širdies negalią, silpnumą, sugedimą ir kietumą. Dėl tokio
pažinimo jis visomis jėgomis siekia nuolankumo ir nusižeminimo,nes supranta,
jog be Viešpaties malonės yra pražuvęs. Ir Viešpats maloningas yra tokiam
žmogui:
1 Pt 5,5 ..<..>..“Dievas išdidiems priešinasi,
o nuolankiesiems teikia malonę”.
Kaip žmogus,sužinojęs apie savo kūno negalią,stengiasi ją
išgydyti,taip ir dvasinę negalią iš tikrųjų stengiasi išgydyti tie
krikščionys,kurie suvokia ją turį. Be Dievo pažinimo toks suvokimas
neįmanomas..juk kūdikis,kuris susirgo net nebando gydytis,nes nesupranta nei
kas jam yra,nei ką reikia daryti.
Į tokį savo širdies pažinimą mus veda visokie pagundymai ir
išbandymai. Kuo daugiau žmogus gundomas,tuo geriau pažįsta save,kuo geriau
pažįsta,tuo aiškiau mato tikrą savo padėtį,kuo aiškiau mato,tuo uoliau siekia
pasikeitimo,nes sugeba atskirti gėrį nuo blogio.
Iš to,ką kalbėjome galime padaryti išvadą,jog kuo daugiau
pažįstame ir suvokiame savo nuodėmes kaip nuodėmes,tuo mažiau trikdžių lieka
mūsų augimui. Pažintos nuodėmės bus apvalytos per atgailą ir tikėjimą ir Dievo
malonės veikimu mes tapsime vis švaresni ir švaresni.
3.
Brandą žmoguje rodo ir tai,jei jis savo piktą
prigimtį,kurią kaip antspaudą neatgimusio žmogaus charakteryje matyti
galime,sugeba marinti. O ta pikta nuodėmės prigimtis matoma tokiose savybėse
kaip išdidumas,neklusnumas,neapykanta,pavydas,pyktis,nekantrumas,kerštingumas..
taip pat ir visokioje moralinėje nešvaroje ši nuodėmės prigimtis tarpsta. Todėl
tas,kuris šią prigimtį marinti sugeba jau nebėra kūdikis Dievo pažinime.
Kol 3,5-10 Todėl marinkite
tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą
pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo
rūstybė neklusnumo vaikams. Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. Bet
dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį,
piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam,
nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas
pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.
4.
Meilė yra įstatymo išpildymas (Rom 13,10). Jei kažkas
auga Dievo pažinimu,jis auga ir meile,kurią savyje turi.Kas myli Dievą,tas
gyvena tikrai girtiną gyvenimą. Čia kalbame apie tikrą meilę,kuri iš švarios
širdies kyla. Apie tokią meilę,kuri myli darbu ir tiesa:
1 Jn 3,18 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar
liežuviu, bet darbu ir tiesa.
Visa,ką kalbame ir į ką žiūrime dabar Dievo Žodyje,visa yra
matoma Jėzuje Kristuje. Todėl kuo uoliau stengsimės pasekti Jo pavyzdžiu
meilėje,kantrybėje,romume,nuolankume ir kitose dorybėse,tuo sėkmingesni būsime
mūsų krikščioniškame gyvenime.
Būkite palaiminti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą