"Ir tu, kuris nori tapti pamokslininku, išmok, ką reiškia išplaukti į atvirą jūrą. Joje tu turėsi plaukioti taip, kaip patiks Viešpačiui ir valties šeimininkui. Būk nuolankus ir viską patikėk Dievo valiai. Dievas ves tave ir niekas negalės pakenkti tau tol, kol Jis neleis. Būk patenkintas, paklusdamas Jo valiai."

Džirolamas Savonarola

Puslapiai

Evangelija. Gyvenimas praktiškai (30)" ..<..>..kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, kad daugiau nebebūtume kūdikiai..<..>.."


Fil 1,9-11 Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui.

Tik gimęs kūdikis yra labai mažas,labai silpnas ir neturintis jokio pasaulio,į kurį gimė, pažinimo. Tačiau tokioje padėtyje jis nepasilieka amžinai,ne,kūdikis pradeda augti ir kūnu,ir pažinimu bei supratimu. Taip turi būti ir dvasine prasme kai kalbame apie mūsų gimimą iš aukšto. Ne amžinai mums pasilikti kūdikiams Kristuje ir maitintis tik Žodžio pienu,o ne tvirtu maistu,kurį tas pats Žodis teikia. Mums reikia augti ir siekti Kristaus amžiaus pilnatvės:

Ef 4,13-15 ..<..>..kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko, kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą, bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva-Kristus.

Tai pasiekiama:

·        Atidžiai klausant Dievo Žodžio,skaitant ir gilinantis į Jį,svarstant ir apmąstant savo širdyje tai,ką Viešpats mums savo Žodyje sako. Juk:

2 Tim 3,15-17  Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje.Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.

Jeigu norime ko nors išmokti – iš Dievo Žodžio turime mokytis. Dievo Žodis parodo mums į neteisybę ir nuodėmę,Jis nurodo mums kokiais keliais vaikščioti. Todėl palaimintu vadinamas kiekvienas žmogus,kuris Dievo Žodžio mokomas yra:

Ps 1,1-3 Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais, bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį. Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.

Jeigu norime sėkmingai augti dievotume ir Dievo pažinime,privalu uoliai skaityti Šventąjį Raštą.

·        Dvasiniam augimui tarnauja visokie išbandymai ir pagundymai,kuriuos sutinkame savo gyvenime.

Jok 1,2-4 Mano broliai, laikykite didžiausiu džiaugsmu, kai patenkate į visokius išbandymus. Žinokite, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę, o ištvermė tesubręsta iki galo, kad būtumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte.

Sunkumai ir įvairūs išbandymai – tai dvasinė mokykla,kurioje mokosi visi tikri krikščionys. Kaip pasaulyje žmogus yra mokomas įvairių mokslų,taip šioje Viešpaties mokykloje mes mokomės teisaus  ir dievoto gyvenimo išminties bei  pamaldumo. Ir kuo intensyvesnis šis apmokymas,tuo tikresnis ir akivaizdesnis mūsų augimas. Panašiai kaip kariai,kurie kovose užgrūdinami būna ir dėl tų kovų uoliai lavindami savo įgūdžius įgyja meistriškumą ir nemenką drąsą,taip ir krikščionys, Kristaus kariai,kuo daugiau kovoja su įvairiais pagundymais ir sunkumais,tuo sėkmingesni tampa savo krikščioniškame gyvenime,kuris patinka Dievui. Kaip lydimo krosnyje auksas yra kaitinamas tol.kol visos priemaišos nuo jo atsiskiria ir sudega,taip ir krikščionis išbandymų krosnyje yra apvalomas nuo piktybės jame esančios ir tampa vertu savo dangiško pašaukimo. Pagundymai ir išbandymai yra krikščioniškos išminties mokykla.

·        Mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gyvenimas ir tarnavimas  – tai tobulas pavyzdys mums,krikščionims. Mes augsime sekdami juo. Juk kūne visi turime sugedusią ir iškrypusią prigimtį,kurios negalime suvaldyti be drausmės:

1 Kor 9,24-27 Argi nežinote, kad lenktynėse bėga visi, bet tik vienas gauna laimėtojo apdovanojimą? Taigi bėkite taip, kad laimėtumėte! Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro, norėdami gauti vystantį vainiką, o mes-nevystantį. Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.

Todėl reikia mums žiūrėti į tobula įstatymą,kuris buvo išpildytas Kristaus gyvenimu ir sekti pavyzdžiu,jei norime būti sėkmingi dievotame gyvenime. Juk pats Viešpats mums liepė mokytis iš Jo:

Mt 11,28-30 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”.

Jei mokomės žemiškam gyvenimui reikalingų dalykų – matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, kalbų, ekonomikos ir t.t.,dalykų,kurie kūnui mirus praranda savo reikšmę,tai kaip nepalyginamai uoliau turime mokytis to,kas mūsų dvasią ugdo ir į būsimąjį amžių mus lydi. Kiekvienas krikščionis yra Kristaus mokinys ir turi tuo mokiniu būti,o ne vien vadintis.

·        Malda – kasdienė ir uoli. Juk be dievo pagalbos ne tik kad negalime sėkmingais būti,bet net išsilaikyti tikrame tikėjime Kristumi nesugebėsime. Viešpats ne veltui pasakė – be Manęs nieko negalite nuveikti (Jn 15,5). Dievo pagalba ir malonė maldoje gaunamos,kaip parašyta:

Mt 7,7-8 “Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

Todėl norinčiam augti ir būti sėkmingu Dievo malonės darbe reikia uoliai melstis ir prašyti tam Dievo pagalbos.

·        Ir būtinai dar vieną dalyką paminėti turime – jei norime augti,reikia mums vengti pasaulio draugijos. Dėl to venkime savo noru būti ir pasaulio draugų draugijoje.

1 Kor 15,33 Neapsirikite: “Blogos draugijos gadina gerus papročius!”

Juk jų bendravime nieko kito,išskyrus tai,kas priešinga Dievo Įstatymui,nebūna. Todėl toks bendravimas žeidžia mūsų sąžinę ir atima ramybę. Ir į namus krikščionis grįžta jau ne toks,koks iš jų išėjo. Žmogaus širdis nuo mažumės į blogį linkusi,todėl prie jos labai greitai prilimpa blogis,kuriuo apsigauname ir tokiu būdu užgimsta mumyse nedorybė. Taip Dovydas išėjęs iš savo namų ir pažvelgęs į Urijo žmoną,apsigavo savo širdyje užgimusia nedorybe. Todėl visais laikais šventi Dievo žmonės vengė bendrystės su šio amžiaus vaikais. Šėtonas visur savo tinklus ištiesęs yra – tik išeisi iš namų ir tave sutinka nedorybė, papiktinimas, per nedorėlių žodžius ir darbus mus pasiekiantis. Ir dažnai būna taip,kad kol neuždarysi savo maldos kambario durų,net nepamatysi tokiu būdu gautos piktžaizdės savo dvasioje.
Todėl mums reikia kasdien reikia atrasti laiką,kad pabūti vienatvėje. Vienatvėje mes mokomės tikros maldos. Tik vienatvėje mes galime iš tikrųjų mąstyti ir gilintis i Raštą. Šioje tyloje mes pradedame ir girdėti,ir regėti Viešpatį Jo Žodyje.
Ieškok draugijos tų,kurių gyvenime tikras tikėjimas Dievu ir žodžiuose,ir darbuose aiškiai matomas yra.

Dvasinis augimas yra matomas žmoguje iš sekančių požymių:

1.      Kuo daugiau žmogus Viešpatį Jėzų pažįsta,tuo pamaldesnis ir tyresnis jo gyvenimas. Dabar kalbame apie tikrą Dievo Sūnaus pažinimą,o ne apie tokį,apie kurį apaštalas Paulius taip parašė:

Tit 1,16 Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais Jį neigia; jie pasibjaurėtini, nepaklusnūs, netikę jokiam geram darbui.

Dievo nepažįsta tas,kas Jo savo baime,meile ir paklusnumu negarbina. Nes pažinoti Dievą ir Jo nebijoti,nemylėti ir Jam nepaklusti yra neįmanoma.

2.      Kuo didesnę brandą Kristuje žmogus pasiekia,tuo geriau supranta savo širdies negalią, silpnumą, sugedimą ir kietumą. Dėl tokio pažinimo jis visomis jėgomis siekia nuolankumo ir nusižeminimo,nes supranta, jog be Viešpaties malonės yra pražuvęs. Ir Viešpats maloningas yra tokiam žmogui:

1 Pt 5,5 ..<..>..“Dievas išdidiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę”.

Kaip žmogus,sužinojęs apie savo kūno negalią,stengiasi ją išgydyti,taip ir dvasinę negalią iš tikrųjų stengiasi išgydyti tie krikščionys,kurie suvokia ją turį. Be Dievo pažinimo toks suvokimas neįmanomas..juk kūdikis,kuris susirgo net nebando gydytis,nes nesupranta nei kas jam yra,nei ką reikia daryti.
Į tokį savo širdies pažinimą mus veda visokie pagundymai ir išbandymai. Kuo daugiau žmogus gundomas,tuo geriau pažįsta save,kuo geriau pažįsta,tuo aiškiau mato tikrą savo padėtį,kuo aiškiau mato,tuo uoliau siekia pasikeitimo,nes sugeba atskirti gėrį nuo blogio.
Iš to,ką kalbėjome galime padaryti išvadą,jog kuo daugiau pažįstame ir suvokiame savo nuodėmes kaip nuodėmes,tuo mažiau trikdžių lieka mūsų augimui. Pažintos nuodėmės bus apvalytos per atgailą ir tikėjimą ir Dievo malonės veikimu mes tapsime vis švaresni ir švaresni.

3.      Brandą žmoguje rodo ir tai,jei jis savo piktą prigimtį,kurią kaip antspaudą neatgimusio žmogaus charakteryje matyti galime,sugeba marinti. O ta pikta nuodėmės prigimtis matoma tokiose savybėse kaip išdidumas,neklusnumas,neapykanta,pavydas,pyktis,nekantrumas,kerštingumas.. taip pat ir visokioje moralinėje nešvaroje ši nuodėmės prigimtis tarpsta. Todėl tas,kuris šią prigimtį marinti sugeba jau nebėra kūdikis Dievo pažinime.

Kol 3,5-10 Todėl marinkite tuos savo narius, kurie yra žemėje: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė neklusnumo vaikams. Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. Bet dabar jūs visa tai nusivilkite: rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas pažinimu pagal atvaizdą To, kuris jį sukūrė.

4.      Meilė yra įstatymo išpildymas (Rom 13,10). Jei kažkas auga Dievo pažinimu,jis auga ir meile,kurią savyje turi.Kas myli Dievą,tas gyvena tikrai girtiną gyvenimą. Čia kalbame apie tikrą meilę,kuri iš švarios širdies kyla. Apie tokią meilę,kuri myli darbu ir tiesa:

1 Jn 3,18 Mano vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Visa,ką kalbame ir į ką žiūrime dabar Dievo Žodyje,visa yra matoma Jėzuje Kristuje. Todėl kuo uoliau stengsimės pasekti Jo pavyzdžiu meilėje,kantrybėje,romume,nuolankume ir kitose dorybėse,tuo sėkmingesni būsime mūsų krikščioniškame gyvenime.


Būkite palaiminti!

Komentarų nėra: