2 Kor 3,17 Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.
Mažai dalykų yra šiam pasaulyje,kurie žmogui būtų malonesni nei laisvė. Kas nenori tapti laisvu nuo vergiškai sunkaus darbo, išsilaisvinti iš kalėjimo? Žmonės laisvę vertina daugiau nei šio pasaulio turtus,nes nei skaniausias valgis ar gėrimas,nei pinigai,nei garbė laisvės neatstoja. Netgi neprotingi gyvuliai renkasi verčiau laisvėje būti,nei sočioje nelaisvėje. Visa kas gyva turi prigimtinį laisvės troškimą.
Tikrieji krikščionys šį turtą nešioja savyje,jei turi tikrą,amžiną laisvę. Krikščionio laisvė nei laiku,nei kokia nors konkrečia vieta negali būti apribojama. Krikščionio laisvės nei darbas,nei pančiai,nei kas nors panašaus į tai atimti negali. Mes,krikščionys šį didžiulį turtą visada savyje turime, nes esame išpirkti iš nelaisvės ne auksu ar sidabru,o daug didesne išpirka:
1 Pt 1,17-19 Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.
Todėl kur bebūtų krikščionys – ar sunkiuose darbuose,ar žmonių įkalinti,ar kitokiuose sunkumuose – savo laisvės nepraranda. Tokia yra šlovinga Dievo vaikų laisvė.
Kai kas mano,jog krikščioniška laisvė,tai daryti kas tik šauna galvon,neva viskas yra galima,juk jie – „Kristaus išlaisvinti“ Varge,varge..jie nežino,jog žmogus turi vienintelę laisvę – tai laisvė pasirinkti priklausomybę. Tokios laisvės,kurią įsivaizduoja šio pasaulio žmonės (ir ,deja,daugelis vadinančių save krikščionimis) – laisvės be jokios priklausomybės – tokios laisvės paprasčiausiai nėra. Jei žmogus sakosi turįs tokią laisvę – jis turi ne laisvę,o iliuziją. Ir,gali būti,jog sako tai tau ne šiaip sau,būk atsargus..:
2 Pt 2,1-3 Buvo tautoje ir netikrų pranašų, kaip ir tarp jūsų bus netikrų mokytojų, kurie paslapčia įves pražūtingų erezijų, išsigindami net juos atpirkusio Viešpaties, ir užsitrauks greitą žlugimą. Daugelis paseks jų pražūtingais keliais, ir dėl jų bus piktžodžiaujama tiesos keliui. Iš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais. Bet nuo seno pasmerkimas jų laukia ir žuvimas nesnaudžia.
2 Pt 2,18-22 Skelbdami išpūstas ir tuščias kalbas, kūno geismais ir pasileidimu jie suvilioja tuos, kurie yra vos pasprukę nuo gyvenančių paklydime. Jie žada šiems laisvę, patys būdami sugedimo vergai: juk nugalėtasis tampa nugalėjusiojo vergu. Bet jeigu, ištrūkę iš pasaulio purvyno Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pažinimu, jie ir vėl jame įklimpę pralaimi, tai jiems paskui darosi blogiau negu pirma. Jiems būtų buvę geriau iš viso nepažinti teisumo kelio, negu, jį pažinus, nusigręžti nuo jiems duoto švento įsakymo. Jiems nutiko, kaip sako teisinga patarlė: “Šuo sugrįžta prie savo vėmalo”, ir: “Išmaudyta kiaulė vėl voliojasi purvyne”
Kristus mus išlaisvino,bet ne tam,jog nuo nieko nepriklausytumėme,o tam,jog priklausytumėme Jam.
Geriausias pavyzdys – žydų tauta ir jos išėjimas iš Egipto. Regis,žydai tapo laisvi nuo Egipto vergijos,bet kiek jie sugebėjo išgyventi be atidavimo savęs visiškon priklausomybėn Dievui?..o, kaip dažnai tai nutinka su krikščionimis..dar vargdami pasaulio vergijoje jie pavydžiom akim žiūrėjo į šio amžiaus turtinguosius ir įžymiuosius,manydami,jog tie žmonės tikrai yra laisvi ir tai,kaip jie gyvena,ką sau leidžia – tai ir yra žmogaus laisvė. Ir kai tik Viešpats juos išlaisvina,jie visomis jėgomis siekia pasekti šio amžiaus turtingųjų pavyzdžiu – leisti sau viską,ko nori ir mėgautis šio pasaulio malonumais. Negana to,šie vargšai bando Viešpatį paversti į priemonę tokiai savo „laisvei“ pasiekti ir įtvirtinti. Šita graudi istorija aprašyta Išėjimo knygoje. Deja,panašią istoriją savo gyvenimu rašo ne vienas krikščionis..
O juk krikščioniška laisvė ne tame yra,jog pagal savo valią gyventi ir ką nori,tą daryti. Tokia laisvė – daryti ką nori – tai ne krikščioniška laisvė,tai laisvė kūniškumui,todėl ir laisvę šitai sunkiai galima pavadinti..savo esmėje tai sunkus ir vergiškas darbas nuodėmėje,nes kiekvienas darantis nuodėmę tampa nuodėmės vergu. Krikščioniškos laisvės netenka tie,kurie sekdami savo kūno įgeidžiais Viešpaties laisvę paverčią į palaidumą:
Jud 1,4 Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks pasmerkimas: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų.
Todėl Viešpats mums,laisviems Kristuje sako ir įspėja:
Rom 13,13-14 Kaip dieną, elkimės dorai: nepasiduokime apsirijimui ir girtavimui, gašlavimui ir paleistuvavimui, vaidams ir pavydui, bet apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir netenkinkite kūno geidulių.
Krikščionys,kurie šią amžiną ir brangią Dievo Sūnaus suteiktą laisvę savyje nešioja,besąlygiškai pripažįsta save Dievo vergais ir nemano,jog jie nuo nieko nepriklausomi bei gali daryti tai,kas jiems patinka ir elgtis kaip kam atrodo gerai :
1 Kor 7,22 Viešpatyje pašauktas vergas yra Jo išlaisvintas. Panašiai ir pašauktas laisvasis yra Kristaus vergas.
Taigi..kame gi yra ta krikščioniška laisvė?
1. Laisvi mes nuo nuodėmės,mirties ir amžino pasmerkimo:
Oz 13,14 Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties.
Mt 1,21 Ji pagimdys Sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių”.
Nejau mes esame tie,kurie nenusideda? Ne,mes visi dar daug kur nusidedame,bet nuodėmė neviešpatauja mums. Ir nors savo silpnume nusidedame,tačiau malda su atgaila Jėzaus Kristaus auka per tikėjimą veikiančia mumyse,esame nuo nuodėmės apvalomi.
1 Jn 1,8-9 Jei sakome, kad neturime nuodėmės,-klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
O krikščionys,kurie leidžia nuodėmei viešpatauti virš savęs,nes kiekvienas kuris pasiduoda nuodėmei yra jos vergas. (Jn 8,34)
2. Laisvi mes nuo Įstatymo prakeikimo:
Gal 3,13-14 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: “Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio”,- kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.
Ir todėl:
Rom 8,1-2 Taigi dabar nebėra pasmerkimo tiems, kurie yra Kristuje Jėzuje, kurie gyvena ne pagal kūną, bet pagal Dvasią. Nes gyvenimo Kristuje Jėzuje Dvasios įstatymas išlaisvino mane iš nuodėmės ir mirties įstatymo.
Įstatymo prakeikimas yra tame,jog jis kiekvieną,kuris viso Dievo įstatymo nevykdo,ištinka Dievo rūstybe ir pasmerkia amžinon pražūtin. Nuo šio prakeikimo Jėzaus Kristaus malone krikščionys yra išlaisvinti. Jis,Jėzus Kristus, visą įstatymą tobulai įvykdė ir buvo atiduotas kaip auka už mūsų nuodėmes,pakabintas su piktadariais ant medžio ir taip tapo prakeikimu už mus. Ir todėl mes,nors Įstatymo tobulai įvykdyti ir nesugebame,tačiau mūsų trūkumai ir silpnumas yra padengiami ir atperkami Dievo Sūnaus tobulu paklusnumu.
3. Laisvi esame nuo pačio Įstatymo,nes esame malonės valdžioje,todėl esame laisvi ir nuo nuodėmės:
Rom 6,14 Nuodėmė neturi jums viešpatauti: jūs ne įstatymo, bet malonės valdžioje.
Krikščionys vykdo įstatymą neverčiami Įstatymo,o laisva dvasia vykdo Dievo įsakymus. Ne kaip vergai,kurie bijo bausmės,bet kaip sūnūs,paklūstantys noriai ir su meile savo Tėvui. Tokiu paklusnumu atnešame dvasios vaisius –
Gal 5,22-23 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.
Tai turėdamas omenyje,Paulius parašė šiuos žodžius:
1 Tim 1,8-11 O mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi, suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir šventvagiškiems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams, paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui pagal palaimintojo Dievo šlovingąją Evangeliją, kuri man yra patikėta.
Krikščionis Dievo malone daro tai,ką liepia Įstatymas. Mumyse ne baimė,o meilė veikia,jei tik pasiliekame Dievo meilėje.
4. Laisvi mes nuo apeiginių judaizmo nuostatų:
Nes esame apvalyti Viešpaties krauju kartą ir visiems laikams,todėl mums nereikia kas kart artinantis prie Dievo savo paklusnumu apsivalyti per apeiginių apsiplovimų vykdymą,nes esame švarūs Kristaus paklusnumu ,pašventinti Jo Tėvui atnešta auka.
Heb 10,10 Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
Jeigu Įstatymas jau nebeturi galios mums,tai kodėl jis pamokslaujamas? Pirmiausiai reikia suprasti,jog tai,kad Įstatymas neturi mums valžios dar nereiškia,kad jis aplamai neturi valdžios. Įstatymo valdžia nepasikeitė,ji tokia pat galinga,kokia ir buvusi. Visa žmonija bus teisiama pagal Įstatymą:
Rom 2,11-16 Juk Dievas nėra šališkas. Visi, kurie nusidėjo, neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo, turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą. Ne įstatymo klausytojai teisūs Dievo akyse, bet įstatymo vykdytojai bus išteisinti. Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie-neturintys įstatymo-patys sau yra įstatymas. Jie parodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą. Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano skelbiama Evangelija.
Mes Įstatymo valdžios nejaučiame ten,kur meilėje Dievui per malonę Jo įsakymus vykdome ir gyvename pagal juos. Mumyse Kristaus teisumas,kuriuo esame išteisinami per tikėjimą ,todėl ir Jo Įstatymas tampa įrašytas mūsų širdyse. Bet mums vis tiek pamokslaujamas Įstatymas,kad žvelgdami į jį ištaisytume savo kelius,kad žvelgdami į jį kaip veidrodyje savo negalią ir silpnybę matytumėme ir paklusnumu tiesai nuskaistintume savo širdis; kad siekdami meile įvykdyti Įstatymą, siektumėme nusivilkti savo senąjį žmogų su visais jo darbais ir apsivilkti nauju, sukurtu pagal atvaizdą ir pavidalą To,Kuris mus pamilo ir taip augtumėme meile Dievui ir artimui, kas ir yra Įstatymo tikslas:
1 Tim 1,5 Įsakymo tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo.
Ir baigti noriu ne savo, o Šventojo rašto žodžiais:
Gal 5,1 Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Gal 5,13 Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.
Būkite palaiminti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą