Evangelija.Gyvenimas praktiškai (21) “Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina"

Pat 11,11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina. 

Daugelis iš tų, kurie mano,jog yra teisieji Dievo akyse - ir mes visi esame iš taip apie save manančių žmonių,daugelis iš taip apie save galvojančių garsiai laimina savo šalį,miestą,šeimą,artimą. Bendrai paėmus,tai nėra blogai,kol tikėjimas savo žodžiais nepakeičia žmogui tikėjimo Dievu..

Turime ištisus mokymus,kaip savo žodžiais pakeisti situacijas, kaip tarsi „užprogramuoti“ įvykius,jog jie tarnautų mūsų gerovei ir laimei. Mes visi esame susidūrę su mokymu apie „tikėjimo išpažinimus“,kai ,pavyzdžiui,esame raginami kartoti apie savo išgydymą kaip apie įvykusį faktą,nors jokio išgydymo dar negavome. Tokį supratimą apie žodžių galią matome Biblijoje,tik šie pavyzdžiai toli gražu ne teigiami..

Sk 22,1-6 Izraelitai keliavo ir sustojo Moabo lygumoje, anoje pusėje Jordano, ties Jerichu.  Ciporo sūnus Balakas matė visa, ką Izraelis padarė amoritams. Moabitai labai bijojo izraelitų, nes jų buvo labai daug. Moabas sakė midjaniečių vyresniesiems: “Šita tauta sunaikins mus visus, čia gyvenančius, kaip jautis sunaikina žolę iki šaknų”. O Ciporo sūnus Balakas tuo metu buvo moabitų karalius. Jis siuntė pasiuntinius pas Beoro sūnų Balaamą į Petoro miestą prie upės, kad jį pakviestų, sakydami: “Iš Egipto išėjo tauta, kuri apdengė žemės paviršių ir dabar sustojo prie mano krašto sienų.  Ateik ir prakeik tą tautą, nes ji galingesnė už mane. Gal tada galėsiu kaip nors ją sumušti ir išvyti iš savo žemės, nes žinau, kad kurį tu laimini, tas yra palaimintas ir, kurį prakeiki, yra prakeiktas”. 

Liūdnas Balaamo galas..:

Sk 31,8 taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą. 

Iš šio pavyzdžio aiškiai matome,jog žodžiai yra niekas,žmogaus tikėjimas jais yra niekas,jei žmogus neturi tikro,gyvo ir veikiančio tikėjimo – tikėjimo Dievu.

2 Pt 2,9-17 Viešpats žino, kaip išgelbėti pamaldžiuosius nuo išbandymo ir kaip išlaikyti nedoruosius teismo dienai ir bausmei, o ypač tuos, kurie pasiduoda nešvariems kūno geismams ir niekina viešpatystę. Įžūlūs ir savavaliai! Jie nesudreba, piktžodžiaudami šlovingiesiems, tuo tarpu angelai, aukštesni jėga ir galia, Viešpaties akivaizdoje neištaria jiems piktžodiško kaltinimo. Bet jie, kaip neprotingi gyvuliai, gimę sugavimui ir užmušimui, piktžodžiauja tam, ko nesupranta, ir pražus savo sugedime, gaudami atpildą už nusikaltimus. Jie laiko pramoga lėbauti dienos metu. Jie susitepę ir iškrypę, smarkaudami savo apgaulėmis vaišinasi su jumis. Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės. Jie suvedžioja svyruojančias sielas. Jų širdis išlavinta godumo. Jie prakeikimo vaikai. Palikę teisingą kelią, jie nuklydo ir pasuko Bosoro sūnaus Balaamo keliu, kuris pamėgo neteisumo atlygį, buvo subartas dėl savo nedorybės: nebylus asilas prabilo žmogaus balsu ir sutrukdė pranašo beprotystę. Jie yra šaltiniai be vandens, audros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė per amžius. 

Tikėjimas savo žodžių galia nieko žmogui negali padėti,tai tuštybės mokymas,kuriuo taip didžiavosi Balaamas..

Taigi,kas tai yra, teisiojo palaiminimas? Ir kuo teisusis laimina miestą,kuriame gyvena?

Pat 10,22 Viešpaties palaiminimas daro turtingą ir sielvarto neatneša. 

Teisiojo palaiminimas – tai Viešpaties palaiminimas teisiajam,kuriuo ateina klestėjimas viskam,kame laiminamas teisusis.

Įst 28,1-14 “Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir vykdysi bei laikysi visus Jo įsakymus, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, Viešpats, tavo Dievas, išaukštins tave virš visų žemės tautų. 

Visi šie palaiminimai ateis ir pasivys tave, jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso. 

Palaimintas tu būsi mieste ir palaimintas tu būsi lauke. 

Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo bandų, galvijų ir avių prieauglis. 

Palaimintos bus tavo klėtys ir atsargos. Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas. 

Viešpats sunaikins tavo priešus, kurie pakils prieš tave, tavo akivaizdoje; jie puls tave vienu keliu, o bėgs nuo tavęs septyniais keliais. 

Viešpats pasiųs savo palaiminimą į tavo sandėlius ir į visus tavo rankų darbus; Jis palaimins tave žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas tau duoda. 

Jei vykdysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymus ir vaikščiosi Jo keliais, Jis patvirtins tave savo šventa tauta, kaip tau pažadėjo. 

Visos žemės tautos, matydamos, kad tu vadinamas Viešpaties vardu, bijos tavęs. 

Viešpats suteiks tau apsčiai gėrybių-tavo kūno vaisiaus, galvijų prieauglio ir žemės derliaus- krašte, kurį Viešpats prisiekė tavo tėvams atiduoti. 

Viešpats atvers tau savo gerąjį lobyną-dangų, kad duotų lietaus tavo žemei reikiamu metu ir laimintų tavo rankų darbą; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats iš nieko nesiskolinsi. 

Viešpats padarys tave galva, o ne uodega; visuomet būsi viršuje, o ne apačioje, jei tik klausysi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos aš tau šiandien skelbiu, ir juos vykdysi. 

Nenukrypk nė nuo vieno žodžio, kuriuos šiandien tau skelbiu, nei į kairę, nei į dešinę sekti kitų dievų ir jiems tarnauti. 

Raginimas laiminti – tai raginimas būti tokios širdies,kuri patinka mūsų dangiškajam Tėvui,būti tokiais,kokiais Jis nori mus matyti Kristuje ir tada išreikšti tai žodžiais bei darbais,kurie siekia atnešti tikrą gerovę tiems ir tam,ką turime laiminti:

Mt 5,44-48 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. 

Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai? 

Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai? 

Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas”. 

Lk 6,28 Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo skriaudėjus. 

Rom 12,14 Laiminkite savo persekiotojus, laiminkite, o ne keikite. 

1 Pt 3,9 Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, žinodami, kad ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. 

O ką pasakysime apie šiuos Kristaus žodžius,kuriais remiasi klestėjimo mokytojai?

Mt 17,20 Jėzus jiems atsakė: “Dėl jūsų netikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’, ir jis persikeltų. Ir nieko jums nebūtų neįmanomo. 

Mt 21,21 Jėzus atsakė: “Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, jūs ne tik padarysite taip su figmedžiu, bet ir jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’, taip įvyks. 

Mk 11,23 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje neabejotų, bet tikėtų, kad įvyks tai, ką sako,-jis turės, ką besakytų.

Čia kalbama apie tikėjimą. Bet ne apie tikėjimą žodžiais,o apie tikėjimą Dievu. Raštas mus niekur neragina tikėti tuo,ką sakome,Jis ragina mus štai kuo tikėti:

Mk 11,22 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Turėkite tikėjimą Dievu! 

Nes:

1 Pt 1,5 Dievo jėga per tikėjimą jūs esate saugomi išgelbėjimui, kuris parengtas apsireikšti paskutiniu laiku. 

Per tikėjimą kuo? Savo žodžiais? Ne,bet per tikėjimą Kristumi. Taigi, turėdami tikėjimą Dievu,esame teisūs,jei gyvename tikėjimu:

Rom 5,1-2 Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,  per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime ir džiaugiamės Dievo šlovės viltimi. 

2 Kor 5,1-9 Mes žinome, kad, mūsų žemiškajam namui, šiai palapinei, suirus, turime pastatą iš Dievo, ne rankomis statytus amžinus namus danguje. Todėl mes dejuojame, karštai trokšdami apsivilkti savo buveinę iš dangaus, nes aprengti nebūsime nuogi. Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą. Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose-kūne, mes nesame su Viešpačiu,— mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu,—  tačiau esame užtikrinti ir norėtume verčiau palikti kūną ir būti kartu su Viešpačiu Todėl mes siekiame,-tiek nebūdami, tiek būdami su Juo,-Jam patikti. 

Kas vyksta toliau? Mes esame keičiami į atvaizdą ir pavidalą To,Kuris mus pamilo. Ir mūsų širdyje nelieka noro savivaliauti,nes gyvenimas Kristuje nėra savo valios pildymas:

Gal 2,20 Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane. 

Nei vienas,turintis tikėjimą Dievu,kuris gali kalnus kilnoti,nedarys nieko,kas iš jo paties, o ne iš Tėvo įsakymo kyla. Juk pats Viešpats taip elgėsi,aiškiai žinodamas ką Jis,kaip Žmogaus Sūnus, gali daryti:

Jn 5,19 Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. 

Jn 5,30 Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė”. 

Jn 12,49 Nes Aš kalbėjau ne iš savęs,-Tėvas, kuris mane siuntė, įsakė man, ką turiu sakyti ir ką skelbti. 

Jn 14,10 Nejaugi tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas manyje? Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu; Tėvas, esantis manyje-Jis daro darbus. 

Jn 15,4 Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje,-taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje. 

Jn 16,13 Bet kai ateis Ji, Tiesos Dvasia, jus Ji įves į visą tiesą. Ji nekalbės iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir praneš, kas dar turi įvykti. 

Būdami Kristuje savo žodžiais ir darbais siekiame įvykdyti Dievo valią jėga Dievo,kuria ir kovojame šią tikėjimo kovą,patinkančią Dievui ir Jo palaiminimais praturtiname daugelį.

Ir pabaigai trumpai apie prakeikimus..

Pat 11,11 Teisiųjų laiminamas miestas kyla, nedorėlių burna jį sunaikina. 

Kaip sunaikina? Ar žodžiais? Ne..ši patarlė kalba apie daug rimtesnius dalykus. Pažiūrėkite, ką Jėzus sako apie dalykus,išeinančius iš žmogaus burnos:

Mk 7,14-23 Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: “Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina. Kas turi ausis klausyti-teklauso”.Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą. Jis jiems sako: “Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?” Ir Jis pasakė: “Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės,  godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų”. 

Už visa tai,kas išeina iš žmogaus širdies ir jį suteršia, ištinka Dievo prakeikimas,kuris sugriauna ir nedorėlį,ir miestą,kuriame jis gyvena:

Įst 28,15-30 Bet jei neklausysi Viešpaties, savo Dievo, balso ir nesilaikysi bei nevykdysi visų Jo įsakymų ir įstatymų, kuriuos aš tau skelbiu, visi šitie prakeikimai ateis ir pasivys tave. Prakeiktas tu būsi mieste ir prakeiktas tu būsi lauke. Prakeiktos bus tavo klėtys ir atsargos. Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės derlius, tavo galvijų ir avių prieauglis. Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas. Viešpats siųs tau prakeikimą, sumišimą ir nepasisekimą visame, ką darysi, iki tave visai sunaikins dėl tavo piktų darbų, nes apleidai mane. Viešpats siųs tau marą, kol tave nušluos nuo tos žemės, kurios paveldėti eini. Viešpats baus tave drugiu, šalčiu, sausra ir kardu, kurie persekios tave iki pražūsi. Dangus virš tavęs bus varinis ir žemė po tavimi-geležinė. Viešpats vietoje lietaus tavo žemei siųs smilčių audras, kol tave sunaikins. Viešpats leis priešams tave pavergti; vienu keliu išeisi prieš juos, o jiems puolant bėgsi septyniais; tu būsi išblaškytas po visas žemės karalystes. Tavo žmonių lavonai bus maistu padangių paukščiams ir žemės žvėrims, niekas jų nenubaidys. Viešpats baus tave Egipto votimis, šašais ir niežais, kurių negalėsi išgydyti. Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu. Vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja patamsyje, ir tau nesiseks tavo keliuose; tu būsi spaudžiamas ir išnaudojamas visą laiką, ir niekas tavęs neišgelbės. Vesi žmoną, o kitas gulės su ja. Pasistatysi namą, bet jame negyvensi. Užveisi vynuogyną, bet jo vaisių nerinksi.

Tai suteikia mums drąsų pasitikėjimą Dievu, jog palaiminimas ir prakeikimas yra ne žmonių  ištartų ar neištartų žodžių galioje,o Dievo valioje, kurioje mus pasieks visi Kristuje esantys palaiminimai - jei tik pasiliekame Jame ! -  nepriklausomai nuo žmonių teorijų apie tai,kokius žodžius reikia ištarti,kad taip įvyktų.

Būkite palaiminti!