Evangelija.Gyvenimas praktiškai (15)"Valgysi prakaitu uždirbtą duoną"

Pr 3,19 Valgysi prakaitu uždirbtą duoną, kol sugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas. Esi dulkė ir dulke vėl pavirsi”. 

Ps 104,23 Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro. 

2 Tes 3,6-12 Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, šalintis kiekvieno brolio, kuris tinginiauja ir nesilaiko tradicijos, gautos iš mūsų. Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes gi pas jus netinginiavome ir nevalgėme kieno nors duonos dykai, bet, sunkiai triūsdami, darbavomės dieną ir naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų; ir ne todėl, kad neturime teisės, bet norime būti jums pavyzdžiu, kad sektumėte mumis. Dar būdami pas jus, mes įsakėme: “Kas nenori dirbti-tenevalgo!”  Nes mes girdime, kad kai kurie pas jus tinginiauja, nieko nedirba, tik kišasi į svetimus reikalus.  Tokiems įsakome ir juos raginame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. 

Tinginystė arba darbo vengimas pats iš savęs jau yra nuodėmė,nes priešinasi Dievo įsakymui,kuris liepia mums savo prakaite uždirbtą duoną valgyti,taip Dievo buvo įsakyta mūsų protėviui Adomui – „Valgysi prakaitu uždirbtą duoną..<..>..“. O šitas nurodymas ir mus,jo sūnus ir dukteris, lygiai taip pat liečia. O apaštalas Paulius nenorinčiam dirbti net valgyti uždraudžia. Iš to suprantame,kad veltėdiškai gyvenantys ir svetimo darbo vaisiais besimaitinantys nepaliaujamai nuodėmiauja. Ir nenustos nuodėmiauti tol,kol neatiduos savęs palaimintam darbui. Čia nekalbame apie negalinčius darbuotis dėl sveikatos problemų,nes jie nors ir nori,bet fiziškai negali nieko dirbti.
Tinginystė - tai užvaldęs širdį abejingumas tikroms (t.y. Dievo ) vertybėms turinčiomis būti žmogaus gyvenime Kūrėjo valia. Šioje abejingumo būsenoje įvyksta velniškas - jei galima taip pasakyti - vertybių pasikeitimas žmoguje. Tikrą vertę turintys dalykai pakeičiami įvairaus plauko žmogiškais norais,kurie suvokiami kaip suteikiantys laimę savęs patenkinime. Butent tai,savęs patenkinimas ir tampa esmine tinginio gyvenimo verte.Troškimas patenkinti save nėra vien tinginiui būdinga savybė,tai kiekvieno nuodėmingo žmogaus gyvenimo siekis,bet tinginystė apsunkina šią problemą tuo,kad iškreipdama sveiką mąstymą paralyžuoja žmogaus valią. Tokiu būdu tinginystei pasidavęs žmogus nemato savo gyvenimui jokio tikslo,kuris būtų didesnis už jo savijautą ir taip mąstydamas pasiduoda apatijai.. Todėl net siekdamas savo norų išpildymo tinginys vis tiek lieka abejingas tikriesiems savo poreikiams,o tuo metu jo paties norai stumia jį į pražūtį savo bevaisėmis fantazijomis dėl to,jog nemotyvuoja tinginio jokiam aktyvumui,kuris būtų adekvatus realiems realaus gyvenimo keliamiems reikalavimams. Kadangi šie realaus gyvenimo keliami reikalavimai žmogui visada kelia tam tikrų nepatogumų ir reikalauja tam tikro pasiaukojimo,tai tinginys kategoriškai atsisako priimti tokią realybę ir taip save pražudo.

Tinginystė gali prisėlinti ir užpulti mus dėl fiziologinių priežasčių,kai mes sekiname savo kūną ir ateina nuovargis – užtenka nedaryti mankštos,neit pasivaikščioti,nesportuoti,nevalgyti vaisių ir daržovių taip apribojant reikalingus kūnui vitaminus,vėlai gulti miegoti ir pan. Tinginystės pradžia gali turėti ir psichologines priežastis – pavyzdžiui,žmogus gali pasiduoti tingėjimui ir tada,kai jis neturi konkretaus tikslo arba nesugeba sau tokio įvardinti. Mes visi esame atakuojami panašiais dalykais tam,kad pasiduotumėme tinginystei ir ji taptų mūsų yda.

Tinginystės bėda ne tik ta,jog tinginys jau vien tuo nusideda,kaip ką tik matėme skaitydami Adomui duotą priesaką,bet bėda dar tame,jog toks tuščias laiko leidimas tampa visokio kitokio blogio priežastimi. Juk žmogaus širdis negali būti niekuo neužimta,ją pastoviai  visokios mintys ir jausmai pripildę būna. O kadangi dėl nuodėmingos prigimties žmogus yra linkęs į visokį blogį,tai ir į tuščiai laiką leidžiančią širdį,kuri jokiu naudingu darbu neužimta,kaip į tuščius, iššluotus ir išpuoštus namus,sėlina žmogaus priešas – velnias,ir piktomis mintimis kaip raugėmis ją pripildo,o iš jų išaugę ir suvešėję geismai moko žmogų kaip nuodėmėje save patį patenkinti. Taigi,matome,jog iš tinginystės daug blogio atsiranda ir pasidavimas jai padaro žmogų nevaisingu bet kokiame gėryje.

Iš čia dažnai prasideda girtuoklystė,kuri pati visokio blogio ir papiktinimų priežastimi tampa; iš čia paleistuvystė užvaldo žmonių širdis; iš čia visokios piktos kalbos, apkalbos, pasmerkimai, patyčios, piktžodžiavimai ir keiksmai. Tinginystė siekia dažnai puotauti,kas pritraukia įvairų blogį žmogui,tokį kaip vagystės, apiplėšimai, neteisingos priesaikos teisme ir ne tik,bei kiti panašūs šiems dalykai. Iš tinginys pasiduoda į azartinius žaidimus ir tada su tuo susiję dalykai ateina žmogui – apgavystės, savavaldžiavimas  barniai, muštynės ir kiti nedorybės darbai. Tinginystė įstumia į bereikalingą prabangą,kuri šiame pasaulyje neįmanoma be skriaudos artimui ir/ar visuomenei (pavyzdžiui - sukčiaujant su mokesčiais).

Tinginystė moko laužyti,vogti,slėpti,smurtauti,meluoti,pataikauti,apgaudinėti. Tinginys,neturėdamas ko valgyti,ieško kaip svetimą gerą pasisavinti ir siekia tai padaryti kartais atvirai, kartais slaptai, o kartais – pataikaudamas. Taip tinginystė išmoko daugelio blogų dalykų. Saliamonas Patarlių knygoje sako - Pat 13,4 Tinginio siela geidžia..<..>.- taip tinginys savo geismais gyvena ir juose,o ne Dievo valioje pasilieka. Ir pasekmės – liūdnos..

Pat 21,25 Tinginio troškimas nužudo jį, nes jis nenori dirbti. 

Tinginystė ne tik sielai kenkia,bet ir žmogaus kūnui. Tinginiai į visokias ligas ir negalias yra linkę. Kaip genda vanduo,kuris jokios tėkmės neturi,taip ir žmogaus kūnas be judėjimo ir darbų silpnėja ir nyksta.

Mok 4,5 Kvailys sėdi sudėjęs rankas ir valgo savo kūną.

Tinginiaujantis negali valgiu mėgautis:

Pat 19,24 Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet nebenori pakelti jos prie burnos. 

Kaip po darbų miegas būna saldus,taip jis būna neramus veltui laiką leidžiančio. Tinginystė užtraukia žmogui nešlovę – iš jo šaiposi žmonės ir tokį visi paniekoje laiko:

Pat 10,5 Išmintingas sūnus renka vasaros metu, bet sūnus, kuris miega pjūties metu, užtraukia gėdą. 

Tingi ranka nuskurdina ir žmogus būna priverstas varge gyventi:

Pat 6,6-11 Tinginy, eik pas skruzdę, apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas. Ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo, bet paruošia sau maisto vasarą ir pjūties metu renka atsargas. Ar ilgai miegosi, tinginy? Kada atsikelsi iš savo miego? Truputį pamiegosi, truputį pasnausi, truputį pagulėsi sudėjęs rankas,ir ateis skurdas kaip pakeleivis ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas. 

Kad išvengti tuščio laiko leidimo ir iš to kylančių pasekmių,mums reikia tvirtai žinoti štai ką:

• Laikas brangesnis už bet kokį turtą yra;

• Kaip neįmanoma sugrąžinti ištarto žodžio,taip neįmanoma sugrąžinti prarasto laiko;

• Veltui iššvaistę savo gyvenimui skirtą laiką trokš bent akimirkos laiko,kad galėtų atgailauti,trokš taip,kaip iš troškulio mirštantis nori gurkšnio vandens. Bet neras net akimirkos iš iššvaistyto laiko atgailai tada,kai laikas kai bus pasibaigęs ir bus kitas laikas,kuris jau ne žmogaus valioje,laikas teismo,o ne atgailos,laikas griežtumo,o ne malonės.

• Neišvengiamai reikės atsiskaityti už veltui iššvaistytą laiką. Juk dabartinis laikas – tai darbų laukas,kuriame su visu uolumu ir pastangomis turime Viešpaties duotus talentus naudoti taip,kad jie pelną iškeliavusiam bet jau grįžtančiam Šeimininkui atneštų,kad netektų mums išgirsti rūsčių Viešpaties žodžių :

Mt 25,26-30 Jo šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, ir renku, kur nebarsčiau. Taigi privalėjai duoti mano pinigus pinigų keitėjams, o sugrįžęs būčiau atsiėmęs, kas mano, su palūkanomis. Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. Nes kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Šitą niekam tikusį tarną išmeskite laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’ ”. 

Todėl kiekvienas turime įsiklausyti į pamokymus,kuriuos mums Viešpats teikia Savo Žodyje.

Ne kiekvienas darbas naudingas,ir ne kiekvienas laikas be darbo žalingas. Nenaudingi ir pikti tie darbai,kurie kyla iš nedoros širdies norų ir gausina nuodėmę.Piktas ir pražūtingas nedoro žmogaus darbas,kuriuo jis savo artimui tinklus tiesia ir duobę kasa. Pražūtingos pastangos tų,kurie siekia apiplėšti savo artimą. Nedoras kelias ir darbas klastūno kuris siekia suvilioti ir apgauti savo artimą. Sunki ir pasibjaurėtina tarnystė mamonai.  Nenaudingi ir pražūtingi pavyduolio darbai,kai jei šioje piktoje aistroje dėl savo artimo gerovės save graužia ir kankinasi.

Kaip šie ir panašūs darbai nėra girtini,taip vengimas šiuos darbus daryti yra girtinas ir gerbtinas. Juk koks palaimintas poilsis to,kurio protas nuo piktų ir dvasiai priešiškų minčių , o širdis – nuo kūno geidulių nurimsta. Kai akys nežiūri,ausys negirdi,liežuvis ir burna nekalba ir rankos nedaro nieko, kas Šventam Dievo įstatymui priešinga. Palaimintas šis nedarymas ir palaimintas toks poilsis. To iš mūsų reikalauja mūsų Kūrėjas ir Viešpats. Šiame sabato poilsyje mes ne tik kas savaitę,bet kasdien ir kiekvieną minutę turime pasilikti. Į šitą gelbstintį nusiraminimą nuo savo kūno darbų,kuriame ne tik mūsų kūnas,bet ir siela nuo kenksmingų aistrų nurimsta ir sąžinė Dievo malonėje ilsisi mus pats Viešpats Jėzus Kristus kviečia:

Mt 11,28-30 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva”. 

Būkite palaiminti !