Evangelija.Gyvenimas praktiškai (16)"..su baime elkitės savo viešnagės metu.."

1 Pt 1,17-19 Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu,  žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,  bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. 

Ps 111,10 Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius! 

Ps 112,1-2 Girkite Viešpatį! Palaimintas žmogus, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.  Jo palikuonys bus galingi žemėje; palaiminta bus dorųjų karta. 

Dievo Žodis liudija mums kokia didelė dovana žmogui yra Dievo baimė. Dar keletas Viešpaties liudijimų žmogui šia tema:

Mal 4,1-2 “Štai ateina diena, deganti kaip krosnis, kurioje visi išdidieji ir visi nedorėliai sudegs kaip ražienos,-sako kareivijų Viešpats.-Jiems neliks nei šaknies, nei šakos. Bet jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su išgydymu po jos sparnais. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip išleisti iš tvarto veršiukai. 

Ps 2,11 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami. 

Ps 19,9 Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai- tiesa, jie visi iki vieno teisingi. 

Pat 1,7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus. 

Pat 10,27 Viešpaties baimė pailgina gyvenimą, nedorėlio amžius bus sutrumpintas. 

Pat 14,27 Viešpaties baimė-gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių. 

Pat 15,16 Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu. 

Pat 15,33 Viešpaties baimė moko išminties, prieš pagerbimą eina nuolankumas. 

Pat 16,6 Gailestingumu ir tiesa apvaloma nuo kaltės, Viešpaties baimė padeda išvengti pikto. 

Pat 19,23 Viešpaties baimė teikia gyvenimą; kas ją turi, tas yra patenkintas, nelaimė jo nepalies. 

Pat 22,4 Nusižeminimas ir Viešpaties baimė atneša turtus, garbę ir gyvenimą. 

Dievo baimė yra tikras ir ištikimas sargas,kuris budi ir saugo mūsų sielas nuo visokio blogio.

·          Dievo baimė neleidžia susižavėti šio pasaulio grožybėmis ir pagundomis. Dievo baimė moko mus į šio pasaulio teikiamą šlovę,turtus,malonumus ir prabangą žiūrėti su visu įmanomu atsargumu,kaip į dalykus,kurie su savimi visokią pagundą piktam atneša.

·          Dievo baimė neleidžia „atsipalaiduoti proto strėnoms“ (1 Pt 1,13 Todėl, susijuosę savo proto strėnas, būkite blaivūs ..<..>..),liežuviui neleidžia palaidam būti,akims – žiūrėti bet kur,ausims – klausyti ko papuola. Dievo baimė mus moko visada ir visko saugotis,panašiai kaip paukščiui dairytis,kad tik nebūtumėme nuodėmės sučiuptais.

·          Drabužius,maistą,gėrimą Dievo baimės esame mokomi naudoti pagal poreikį,o ne prabangai ir lėbavimui.

·          Dievo baimė moko mus būti dėmesingais visokiam naudingam pamokymui ,kuris Dievo Žodyje yra,visokiam pabarimui ir bausmei.

·          Dievo baimėje esame jautrūs savo sąžinės kaltinimams ir tuoj skubame jiems  per atgailą atleidimą ir apvalymą iš Viešpaties gauti.

·          Dievo baimė mus ir į maldą lydi,ragindama kasdien Jo malonės šauktis,kad neįpulti į nuodėmę.

·          Dievo baimė moko mus vengti visokių progų,kurios mus gali nuodėmėn pastūmėti.

·          Dėl Dievo baimės mes siekiame atleisti savo kaltininkams,mūsų nekenčiančių atžvilgiu pykčio nelaikyti,mums priekaištaujantiems - nepriekaištauti.

·          Dievo baimė moko mus žmonių nebijoti – nebijoti tų,kurie nužudę kūną po to nieko padaryti nebegali,o bijoti To,kuris ir kūną,ir sielą amžinoje pražūtyje gali palikti.

·          Dievo baimėje veikia tikroji nuolankumo ir romumo mokykla,kurioje šio atlygiu yra Dievo malonė.

Ir iš tiesų,nėra tvirtesnio ir stipresnio žmogaus už tą,kuris savyje turi Dievo baimę.

Dievo baimę turinti širdis turi savyje sekančius dalykus turėti:

-          Dievobaimingas žmogus kaip viešumoje,taip ir slaptoje saugosi bet kokios nuodėmės,nes visur prieš save mato Viešpatį,Kurį bijo savo nuodėmėmis paniekinti ir taip rūstybę užsitraukti. Todėl tas,kas prieš žmones nenuodėmiauja,o slaptoje nusideda,Dievo baimės savyje neturi. Toks žmogus yra veidmainis.

-          Neskaičiuoja svetimų nuodėmių,o tiria savo sąžinę ir joje bet kokią nuodėmę pamatęs ieško atgailos malonės ir jėgos palikti tai,kas Dievą niekina.

-          Noriai ir uoliai klauso Dievo Žodžio ir visokio pamokymo bei apkaltinimo tam,kad save Dievo akimis pamatyti ir išvengti sau nežinomų kalčių.

-          Nepaliaujamai meldžiasi,kad Dievas pats jį mokytų ir saugotų nuo nuodėmės bei viso to,kas į ją gali nuvesti.

-          Vengia bendravimo,vietų ir renginių,kurie savyje nuodėmėn trauktų: būk tai kažkokie sambūriai,pasilinksminimai,žaidimai,iškrypusio proto taip mėgstami tušti pokalbiai, vengia apkalbų apie žmones ir kt.

-          Savo akis ir ausis saugo,žinodamas,jog per juos,kaip per vartus visoks blogis širdin patenka.

-          Liežuviui neduoda valios ir laisvės daug šnekėti,bet daugiau patyli,mastydamas apie tai,jog žmogui teismo dieną teks atsakyti už kiekvieną tuščią žodį (Mt 12,36)

-          Maistą,drabužį ir bet kokį kitą turtą savo kūno poreikiams,o ne geismams patenkinti naudoja.

-          Ne tik kad kažkokios laikinos bėdos ar problemos nebijo,bet ir pačios mirties baimę nugali. Jei kyla toks pasirinkimas tarp to,ar nusidėti,ar į bėdą ir vargą pakliūti,renkasi geriau vargti ir net mirti,nei nusidėti. Juozapas pasirinko geriau kalėjime supūti,nei su svetima žmona sugulti (Pr 39,20). Taip pribuvėjos bijodamos Dievo atsisakė vykdyti faraono įsakymą ir žudyti naujagimius (Iš 1,17). Trys jaunuoliai neišsigando įkaitintos krosnies,nes bijojo Dievo garbinti stabą (Dan 3,21). Ir dar daug pavyzdžių galima rasti.

Dievo baimė gimsta iš Dievo ir laikosi mumyse tik tada ir tik tol ,kol Jo malonėje pasiliekame. Kaip pasiekti,kad širdis Dievo bijotų?

-                             Mastyti apie baisius Jo teismus,kurie ištiko nedoruosius,tokius kaip Kainas (Pr 4), tvano pražudytus žmones (Pr 7), kaip nuteisti buvo sodomitai,ugnyje sudegę (Pr 19),faraonas ir visa jo kariuomenė,kuri nuskendo jūroje (Iš 14 ),Datanas ir Abiramas,kuriuos žemė prarijo gyvus (Sk 16), Absalomas,kuris žuvo gėdingai ,ir apie kitus kitus pavyzdžius, duotus Šventajame Rašte. Nes Dievas,kuris ankščiau nedoruosius baudė ir šiandien siunčia bausmę kiekvienam,kuris nusideda. Girdim apie baisius žemės drebėjimus,girdim apie karus,kuriuose tūkstančiai be pėdsako žūva,apie gaisrus,potvynius ir kitas nelaimes. Visa tai rodo,kad yra Dievas,kuris nekenčia nedorybės ir baudžia nedorėlius. O dabartinės laikinos ir palyginus greit pasibaigiančios bausmės rodo,kad bus ir amžina,nesibaigianti bausmė neatgailaujantiems ir atsisakantiems priimti Dievo malonę.

-                             Dievo baimė gimsta mastant apie Amžinojo Dievo savybes,apie tai,jog Jis yra šventas,visur esantis,visa žinantis,visagalis.. Nes negalime nuo Jo veido pasislėpti:

Ps 139 Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius. Dar mano liežuvis nepratarė žodžio, Tu, Viešpatie, jau viską žinai. Apglėbęs laikai mane iš priekio ir iš užpakalio, uždėjai ant manęs savo ranką. Toks pažinimas man yra labai nuostabus, ne man pasiekti Tavo aukštybes. Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu? Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten. Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros, ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė. Jei sakyčiau: “Tamsa teapdengia mane”, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų. Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną. Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose.  Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.  Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas, kai buvau tveriamas žemės gelmėse. Tavo akys matė mane dar negimusį ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo. Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė!  Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi. Dieve, Tu tikrai sunaikinsi nedorėlį, kraugeriai, atsitraukite nuo manęs!  Jie nedorai apie Tave kalba, Tavo vardą piktam jie naudoja. Aš nekenčiu tų, Viešpatie, kurie Tavęs nekenčia, man bjaurūs tie, kurie prieš Tave sukyla.  Aš jų nekenčiu be galo, laikau juos savo priešais.  Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! 

Dirbi ar ilsiesi,kalbi ar tyli – Dievas visada su tavimi. Kažką darai? – Jis mato visus tavo darbus. Kalbi? – Dievas girdi kiekvieną žodį. Mastai apie ką nors? – Dievas visas tavo mintis permato. Didžiuojiesi kažkuo? – Dievas žiūri į tavo išdidumą. Tavo širdis atsitraukia nuo Dievo ir krypsta į kūrinius,o ne Kūrėją? – žvelgia Jis į tavo atsitraukimą. Darai neteisybę,vagi ar sukčiauji? – Stebi Jis visus tavo kelius ir žiūri į visus šiuos dalykus. Paleistuvauji? – Dievo akivaizdoje vyksta paleistuvystė. Pyksti,niršti ir norį savo artimo mirties? – Stebi Jis tavo pyktį ir piktybę  Piktžodžiauji, keiki, apkalbi, šmeiži savo artimą? – Klauso Jis visko,ką ištaria tavo lūpos. Planuoji apgavystę ir melą? Planuoji klastą? – Mato ir stebi Jis visas tavo mintis,visus planus žino ir Savo pasipriešinimą jiems per tavo sąžinę tau apreiškia. Dievas mato visą nedorybę ir ja yra niekinamas. Jo didybė yra niekinama žmogišku išdidumu,kada žmogus būdamas žemės dulke ir pelenais,sukyla prieš Dievą. Jo Tiesa yra niekinama žmogaus netiesos. Jo Tiesą įžeidžia žmogaus melas. Dievo šventumas niekinamas žmogiškos nuodėmės nešvaros. Jo kantrybė niekinama žmogaus nekantrumu. Jo malonė žmogaus rūstybe žeminama. Jo dosnumas žmogaus godumu niekinamas. Jo meilė pažeminama žmogiška neapykanta ir pavydu.

Taigi,suvokdamas Jo didybę,bijok didžiuotis Dievo akivaizdoje,Jo tiesos akivaizdoje bijok meluoti ir neteisiai elgtis,Jo šventumo buvime bijok voliotis nuodėmingų geismų purvyne. Dievas yra drauge su tavimi Savo didybėje ir visagalybėje, tiesa, šventumu, gailestingumu, dosnumu, romumu, maloningumu ir kantrybe. Nors savo akimis nematome,o ir negalime šito matyti,bet JIS YRA.

Didis Jis yra ir labai baisus. Kai nepabijoti Jo didybės ir įžūliai iškelti save didingo ir baisaus Dievo akivaizdoje? Teisus Jis – kaip nepabijosi neteisiai elgtis Jo akivaizdoje? Teisingas Jis. – Kaip nebijoti meluoti teisingo Dievo klausomam? Šventas Jis,Jis,Kuriam cherubai su baime tarnaudami šaukia dieną ir naktį – „šventas,šventas,šventas“ (Iz 6,3) – Kaip nebijosi tokio šventumo viduryje nuodėmiauti? Maloningas Jis ir gailestingas. – Kaip nebijoti prieš Jį stovint rūstauti ir nekęsti? Jis dosnus Dievas.- Kaip nebijai uždaryti savo širdį stokojančiam Dievo akivaizdoje? Maloningas Jis,romus ir kantrus. – Kaip nebijoti prieš tokį Dievą esant pasiduoti pykčiui ir nirtuliui? Ir galų gale – Jis juk tavo Kūrėjas,tavo Viešpats ir tavo Karalius,tavo Tėvas. – Kaip neišsigąsi ir nesusigėsi prieš savo Kūrėją,Karalių ir Viešpatį,kuris baisus ir galingas savo rūstybėje,be baimės gyventi? Jis vienvaldis Viešpats,Kuris viską savo rankoje laiko:

Ps 95,1-6 Ateikite, giedokime Viešpačiui! Džiaugsmingą triukšmą kelkime savo išgelbėjimo uolai!  į Jo akivaizdą su padėka, džiaugsmingai giedokime Jam psalmes! Viešpats yra didis Dievas ir didis Karalius, didesnis už visus dievus.  Jo rankoje yra žemės gelmės ir Jam priklauso kalnų viršūnės. Jo yra jūra, nes Jis ją sutvėrė, ir sausuma Jo rankų darbas.  Ateikite, pulkime žemėn prieš Dievą ir pagarbinkime, atsiklaupkime prieš Viešpatį, kuris sutvėrė mus! 

Kaip nebijoti užrūstinti Tą,Kuris savo rankoje tave laiko? Prieš savo žemišką viršininką ar valdžios atstovą nedrįstame juk akiplėšiškai nusikalsti. Prieš Dievą,Kuris yra karalių Karalius ir visos žemės Viešpats argi nebijosime neteisiai elgtis? Koks didis ir galingas bebūtų žemiškas valdovas,bet jis tik žmogus,kuris yra toks kaip tu. Koks bebūtų brangus mums žemiškas tėvas,jis tik žmogus,toks kaip tu. Visi jie yra žmonės,visi gimsta ir miršta,tačiau tu jiems visokią pagarbą rodai. Dievas gi – ne žmogus. Dievas,prieš kurį mes stovime yra toks didis,jog visa žemė Jo akivaizdoje nieku laikoma: 

Iz 40,10-18 Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį.  ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai. Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis?   Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas? Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią? Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės.  Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai.  Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.  Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą? 

Jis toks galingas,jog sukūrė viską savo Žodžiu,Jis tarė – ir atsirado. Ir Jis yra mūsų Karalius ir Viešpats,Tas,prieš Kurį ir angelai dreba ir su baime lenkiasi:

Ps 47,2 Aukščiausiasis Viešpats yra baisus, didis Karalius visos žemės. 

Taigi,kaip nebijoti nusidėti prieš Jį,kaip Jam tinkamos pagarbos nerodyti,kai net žemiškiems savo viršininkams ją rodai? Visokio garbinimo yra vertas Viešpats. Šitoje pagarbioje baimėje mus ragina Dievo Žodis pasilikti:

Ps 2,11-12 Tarnaukite Viešpačiui su baime, džiaukitės drebėdami. Bučiuokite Sūnų, kad Jis nerūstautų ir nežūtumėte kelyje, Jo rūstybei staiga užsidegus. Palaiminti visi, kurie Juo pasitiki. 

-          Dievo baimė gimsta mąstant apie Jo įsakymus. Nes Dievas,kuris yra Įstatymo steigėjas,Jis įsakė šio Įsakymo laikytis:

Ps 119,4 Tu įsakei stropiai vykdyti Tavo potvarkius. 

Ir kiekvienam,kuris Jo Įstatymą peržengs Jis grasina amžina pražūtimi.  O juk mes net savo žemiškos valdžios potvarkius dėl bausmės bijome laužyti. Bet juk kaip nepalyginamai yra maža ši bausmė prieš Dievo bausmę..

-                                         Dievo baimė gimsta ir tada,kai mąstome apie Viešpatį kaip apie mus mylintį Tėvą. Juk ir savo žemiškam tėvui stengiamės būti paklusnūs nes bijome jį užrūstinti ir nuvilti. Kaip nebijoti Dangiško Tėvo rūstybės ir bebaimiškai jį savo nuodėme nieku laikyti? Juk Viešpats mus išgelbėjo,Savo Viengimyje Sūnuje mus atgimdė ir tiek daug malonių mums teikia,jog savo protų jų visų nei suprasti,nei aprėpti negalime.. Koks tėvas taip myli savo sūnų kaip Dievas myli mus? Žmogaus meilė greitai į neapykantą keičiasi,bet Dievo meilė ne tokia,ji pasilieka amžiams. Mes keičiamės,nuskurstame Dievo pažinimu ir išduodame mus išpirkusį Viešpatį,bet Jis visada lieka toks pats (Heb 1,12), Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mt5,45)

-                                         Kadangi tikra Dievo baimė yra dovana nuo Viešpaties,tai turime jos,kaip ir kiekvienos kitos dovanos,maldoje prašyti,prašyti,kad Jo baimė apjuostų mūsų širdį ir visus jausmus neperlipama nuodėmei siena .

Kaip Dievo baimė saugo žmogų nuo visokios nuodėmės,taip jos nebuvimas atveria kelia visokiam blogiui ir neteisumui įsigalėti. Iš čia piktžodžiavimai, priesaikos laužymas, kyšininkavimas, godumas,prievarta, vagystės,keiksmai ir riksmai, tyčiojimasis, pasmerkimas, pataikavimas, melagystės ir sukčiavimai įvairūs, ištvirkimas,žodžiu,visokia nedorybė ir bedievybė.

Kadangi žmogaus širdis į blogį yra linkusi,tai be Dievo baimės žmogus iš nuodėmės į nuodėmę krenta ir nei grasinimai,nei įkalbinėjimai,nei graudenimai nieko nepadeda..jis tik ten eina,kur jį pikta valia ir blogas įpratimas stumia. Apgailėtinas ir apverktinas stovis yra to žmogaus,kuris Dievo baimės neturi,nesvarbu kokią garbę jis tarp žmonių turėtų. Nes šio žmogaus ne kas kita,o amžina pražūtis laukia,jei tik maloningas Viešpats jo,kaip Jonos iš žuvies pilvo,iš šio mirties sapno neištrauks.