Širdies sumanymai ir mintys.

Heb 4,12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. 

ενθυμησις  - mintis, apmąstymas, jausmas, idėja . Šis žodis apibūdina veiksmą, susijusį su prieraišumu kam nors ir su valia.

εννοια  - mintis, sumanymas, nuomonė, supratimas, ketinimas. Šis žodis sietinas su proto veikimu.

Tai gali reikšti paprastą, tik atsiradusią mintį, bet gali reikšti ir sielos judėjimą ko nors link, gero arba blogo. Taip pat tai galima suprasti kaip žmogaus sielos polinkį į gerą arba blogą, kurį jis įgijo

sąžinės,

proto,

jausmų

ir(arba) valios pagalba.

Bet kokiam veiksmui pradžioje reikalingas sumanymas ir todėl, kad dvasinė kova būtų teisinga, ji visų pirma turi būti nukreipta į sumanymų kontrolę, tam, kad auginti ir ugdyti gerus sumanymus ir priešintis blogiems. Visi krikščionys turi rūpintis šiais dalykais.

Aistros labai giliai mumyse įsišaknijusios, bet dievotas sumanymas padeda mums nepapulti į jų vergovę. Kada žmogus pastoviai sekdamas savo gerais sumanymais juos siekia įgyvendinti, jis daro savo gerą sielos stovį tvirtu ir patikimai stabiliu. Tada aistros nustoja veikti žmoguje, lyg jų aplamai nebūtų. Geras sumanymas nesunaikina kūno geismų ir aistrų, bet kovoja su jais ir gali juos nugalėti.

Netgi vienas dievotas sumanymas, jei jis gimė žmogaus sieloje, gali daug gero padaryti. Geri sumanymai neleidžia atsirasti blogiems, todėl kiek tik galime, turime neleisti šėtonui pasėti mums širdin blogų sumanymų.

Pačios įvairiausios mintys ir sumanymai pastoviai kamuoja žmones. Pavyzdžiui, jei turite kokią nors problemą gali atsitikti taip, jog visą naktį pergyvensite ir negalėsite užmigti. Tokioje nerimo būsenoje šėtonas pasėja daugybė prastų sumanymų ir minčių..

Pagrindinė problema šioje situacijoje – sumanymų daugybėje. Jeigu jie nekamuotų mūsų, tai ir dvasinėje tarnystėje, ir kasdieniame gyvenime mes galėtumėme daug efektyviau vykdyti Viešpaties valią. Todėl ir tai reikia sutvarkyti.

Jeigu pas tave prote atsiranda mintis apie kažkokį reikalą, kurį tau reikia padaryti rytoj, tark savo minčiai: „ Tai ne šiandienos darbas. Aš apgalvosiu tave rytoj“.  O tuo atveju, kai tau reikia priimti kokį nors konkretų sprendimą, neatidėliok to sprendimo priėmimo vis tolyn ir tolyn į ateitį ir neišsekink savęs mintimis kaip ir kas būtų geriau.. Kažką ryžtingai pasirink, o rūpestį tuo, kaip bus toliau, atiduok Dievui. Pasistenk vengti skrupulingų svarstymų, kad nekvaršinti sau galvos bevaisėmis mintimis. Elkis paprastai (elkis kilniai, pasiaukojančiai,su panieka  materialiems dalykams dėl dvasinio ar moralinio idealo, kurio sieki)  ir visiškai pasitikėk Viešpačiu.

1 Pt 5,7 Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi. 

Lk 12,15-34 Jis pasakė jiems: “Žiūrėkite, saugokitės godumo, nes žmogaus gyvybė nepriklauso nuo jo turto gausos”. Jis pasakė jiems palyginimą: “Vieno turtingo žmogaus laukai davė gausų derlių.  Jis ėmė sau vienas svarstyti: ‘Ką man dabar daryti? Neturiu kur sukrauti derliaus’.  Pagaliau jis tarė: ‘Štai ką padarysiu: nugriausiu savo klojimus, statysiuos didesnius ir į juos sugabensiu visus javus ir visas gėrybes. Tuomet sakysiu savo sielai: ‘Siela, tu turi daug gėrybių, sukrautų ilgiems metams. Ilsėkis, valgyk, gerk ir linksminkis!’  O Dievas jam tarė: ‘Kvaily, dar šiąnakt bus pareikalauta tavo sielos. Kam gi atiteks, ką susikrovei?’ Taip yra tam, kuris krauna turtus sau, bet nesirūpina tapti turtingas pas Dievą”.Tada Jėzus kalbėjo savo mokiniams: “Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nė kūnu, ką vilkėsite. Gyvybė svarbesnė už maistą, o kūnas už drabužį. Įsižiūrėkite į varnus. Jie nei sėja, nei pjauna, neturi nei sandėlių, nei kluonų, ir Dievas juos maitina. Jūs nepalyginamai vertesni už paukščius! Kas gi iš jūsų galėtų savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio?  Jei tad jūs nesugebate padaryti net mažmožio, tai kam rūpinatės kitais dalykais? Įsižiūrėkite, kaip auga lelijos. Jos nesidarbuoja ir neaudžia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, šiandien žaliuojančią, o rytoj metamą į krosnį, tai dar labiau pasirūpins jumis, mažatikiai!  Ir neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nesirūpinkite! Visų tų dalykų ieško šio pasaulio pagonys. O jūsų Tėvas žino, kad viso to jums reikia. Verčiau ieškokite Jo karalystės, o visa tai bus jums pridėta. Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo duoti jums karalystę!”  “Parduokite savo turtą ir aukokite gailestingumo aukas. Įsitaisykite sau piniginių, kurios nesusidėvi, kraukite nenykstantį turtą danguje, kur joks vagis neprieina ir kandys nesuėda.  Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”. 

Juk mesdami savo rūpesčius ant Jo dėl to, ką Jis pasakė, mes tam tikra prasme kažkiek įpareigojame Viešpatį mums padėti.

Nuo daugybės sumanymų (rūpesčių) netgi sveikas žmogus taps niekam tikusiu.

Galima turėti blogas mintis ir sumanymus kieno tik nori atžvilgiu. Žmogus, kuris nesirūpina auginti savo gerų sumanymų ir kovoti su blogais, žmogus, kuris nesiekia patraukti savojo „aš“ iš kiekvieno darbo, kurį jis daro, bet viskame siekia savo naudos, tas žmogus neturės jokios tikros (t.y. dvasinės) naudos iš Dievo Žodžio ir savo krikščionybės.

Iš kur ateina visi blogi širdies sumanymai ir mintys

Visiems blogiems sumanymams ir mintims širdies vartus ir vartus į žmogaus gyvenimą atidaro dvi pagrindinės nuodėmės – apsirijimas (arba kitaip – malonumo kūnui ieškojimas) ir siekis žmogiškos garbės. Visos kitos nuodėmės ir sumanymai seka paskui šiuos du, pavergdami širdį jau sužeistą šių pirmųjų. Nes neįmanoma pakliūti į paleistuvystės pinkles tam, kuris prieš tai nepasidavė apsirijimo aistrai. Neįmanoma tapti valdomam pykčio tam, kuris prieš tai nekovojo su žmonėmis dėl savo garbės, dėl pinigų ar dėl skanesnio kąsnio. Negali išvengti šio pasaulio liūdesio tas, kuris neteko ar nepasiekė to, ko taip troško sau. Nes liūdesys šis yra ne kas kita kaip atimtas ar nepasiektas kūno  malonumas. Išdidumo negali išvengti žmogus, kuris neatsisakė savo aistros – godumo pinigams.

1 Tim 6,10 Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams.

Vargas žmogų moko nuolankumo..:

Pat 18,23 Beturtis kalba maldaudamas, o turtingas atsako šiurkščiai. 

Negali žmogus patekti į kitas nuodėmes prieš tai neatvėręs savęs šioms nuodėmėms. Ir Viešpatį gundydamas šėtonas siekė sugundyti Jį šiomis dvejomis nuodėmėmis nusidėti todėl bandė  įteigti Jam tokius  sumanymus ir mintis:

1. Kai akmenis duona siekė paversti

2. Kai siūlė visą pasaulį ir jo šlovę Jam atiduoti

3. Kai siūlė Jam išgarsėti nušokus nuo šventyklos žemyn

Bet Viešpats atlaikė visus gundymus ir įsakė šėtonui nešdintis lauk, taip pamokydamas mus, jog negalima piktojo nugalėti, jei neatmetame šių trijų sumanymų nuo savęs tolyn.

Visi demoniški sumanymai ir mintys pasiekia mus per sužadintą jais jausmingumą. Ir žmogus pradeda mąstyti tuos dalykus ir jausti visas su jais susijusias emocijas patas savyje, nors tų dalykų ir arti jo nebūtų.  Pavyzdžiui, jei mano mintyse iškyla mano skriaudiko veidas, tai aiškiai galime suprasti, jog prie mūsų prisiartino piktasis, kuris siekia įnešti mums savo sumanymus ir mintis. Žmogus, kuris nebudi prie savo sumanymų, praleidžia šias mintis ir jos priauga jame per jausmingumą. Tai įneša sumaištį mūsų sielon, ji šių sumanymų ir minčių yra verčiama elgtis priešingai savo prigimčiai ir taip sukyla prieš Dievą, nes nesugeba apie Jį mastyti teisingai ir taip nutraukiama vykdyti valios piktojo..

Ef 2,1-3 Ir jūs buvote mirę nusikaltimais ir nuodėmėmis,  kuriuose kadaise gyvenote pagal šio pasaulio būdą, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, kuri dabar veikia neklusnumo vaikuose.  Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.  

Kaip kovoti su blogais sumanymais ir mintimis? Blogi sumanymai ir mintys yra nugalimi gerais sumanymais ir mintimis.

Pavyzdžiui: man paskambino brolis ir pasiprašė nakvynės. Aš sutikau dėl Viešpaties ir Jo meilės, kurią turime vieni kitiems ir Jam. Tačiau po to atėjo blogos mintys, apie tai, koks nemalonus ar nevalyvas yra šis brolis. Kaip man nepatogu bus šį vakarą – aš turėsiu save suvaržyti ir nepatirsiu to poilsio malonumo, kurio jaučiuosi esąs vertas ir reikalingas. Ir taip toliau. Iš šių minčių kyla sumanymai – atsisakyti ir atsiprašyti, protas peržiūrinėja priežastis vieną po kitos ir randa kelias tinkamas, galinčias pateisinti mane. Viską nulems mano darbai. Jeigu aš, gundomas blogų sumanymų ir minčių, pasielgsiu pagal geras mintis ir gerus sumanymus – priimsiu nakvynėn brolį – aš nugalėsiu apsirijimo (kūno malonumo siekį ) nuodėmę. Ir jei tai padarysiu, tai rodys dar į vieną dalyką – jog aš turiu tikrą Dievo pažinimą. Nes darbas yra atbaigtas pažinimas arba kitaip – darbas yra pažinimo liudijimas ir pabaiga.