Evangelija. Gyvenimas praktiškai (5)

Mes toliau kalbame apie gyvenimą tikėjimu Evangelija, apie gyvenimą praktiškai. Gyventi tikėjimu tai reiškia vykdyti Dievo valią,o vykdyti Dievo valią mes galime tik vykdydami Dievo Žodį,nes būtent čia, Šventajame Rašte,o ne mūsų sapnuose,noruose ar regėjimuose ta valia yra apreikšta:

 Iz 8,20 Kreipkitės į įstatymą ir liudijimą. Jeigu jie taip nesako, nėra juose šviesos.

 Taigi,regis viskas paprasta..norint gyventi tikėjimu,tereikia vykdyti Jo Žodį. Šiandien pamėginsime suprasti vieną iš Viešpaties paliepimų mums. Suprasti tam,kad galėtumėme jį įvykdyti.

 Jok 1,21-25 Todėl, atmetę visą nešvarą bei piktybės gausą, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save. Jei kas tėra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, tai jis panašus į žmogų, kuris žiūri į savo gimtąjį veidą veidrodyje. Pasižiūrėjo į save ir nuėjo, ir bematant pamiršo, koks buvo. Bet kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbuose. 

 Paliepimas,apie kurį kalbėsime – tai paliepimas mąstyti. Bedieviai fantazuoja apie tai,jog Dievas draudžia žmogui mąstyti J..vargšai ,kaip stipriai jie klysta! Dievo valia mums yra mąstyti,bet mąstyti ne apie bet ką,o apie tai, kas aukštybėse mus ragina Raštas:

 Kol 3,1-3 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.  Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje.  Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve. 

 Bet..ką tai reiškia..? Juk kas iš žmonių žino apie tai,kas aukštybėse?

 Jn 3,11-13 Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo. Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?  Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus,-Žmogaus Sūnus, esantis danguje. 

Taigi..ar mes esame raginami fantazuoti,kaip daro kai kurie žmonės sekdami pasakas apie „paėmimus į dangų“ ir panašias kurpdami istorijas? Tikrai ne. Tokių pasakorių visais laikais buvo ir Dievas apie juos mus įspėja:

 2 Tim 3,1-9  Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, pagyrūnai, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs tėvams, nedėkingi, nešventi,  nemylintys, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, nekenčiantys to, kas gera,  išdavikai, užsispyrę, pasipūtėliai, labiau mylintys malonumus negu Dievą,  turintys dievotumo išvaizdą, bet atsižadėję jo jėgos. Šalinkis tokių žmonių!  Iš jų yra tie, kurie įsiskverbia į namus ir pavergia silpnas moterėles, pilnas nuodėmių, geidulių vedžiojamas, nuolat besimokančias ir vis nesugebančias pasiekti tiesos pažinimo. Kaip Janas ir Jambras priešinosi Mozei, taip ir jie priešinasi tiesai. Tai žmonės sugedusio proto, netikusio tikėjimo. Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas. 

Tai žmonės sugedusio proto ir netikusio tikėjimo..taigi,Dievas mūsų neragina fantazuoti apie tai,kas aukštybėse. Jis ragina mus mąstyti apie tai,kas yra. Ką gi tai reiškia? Kaip mąstyti apie tai,ko nežinai? Kur nebuvai? Apie tai,ko nesupranti? Kaip įvykdyti šį Dievo įsakymą? Bet pirmiausiai pažiūrėkime kaip negalima elgtis manant,jog vykdome šį Dievo paliepimą. Mąstyti apie tai,kas aukštybėse – reiškia mąstyti apie savo pašaukimą Kristuje ir apie visą tai, kame tas pašaukimas išpildomas. Bet čia svarbu atminti,jog mąstyti apie tai,kas aukštybėse ir mąstyti apie savo pašaukimą Viešpatyje – tai mąstyti apie Dievo,o ne savo dalykus. Tai reiškia,jog jei mąstome apie tai,kas atėjo iš Jo,per Jį išpildoma ir Jam tarnauja – teisingai elgiamės,nes ir pats mūsų pašaukimas Kristuje yra iš Jo,per Jį ir Jam ir lygiai tokia pat tvarka ateina ir tai,kuo tas pašaukimas išpildomas – ar tai būtų Dvasios dovanos,ar Dvasios vaisiai. Bet jei galvojame apie tai,kas kyla iš mūsų valios (net ir labai geros žmonių akimis),per mus išpildoma (per tai,kas mes esame,ką turime,žinome,sugebame ir per tai,ką pažįstame,t.y. kam iš žmonių kokią turime valdžią,kurią panaudojame tuos žmones savo tikslui pajungti) ir mums tarnauja (nes mūsų norą atitinką ir atitinka mūsų siekius,kurie,nepaisant savo panašumo į biblinius dalykus ir žodžius,iš mūsų pačių,o ne iš Dievo gimė)..jei galvojame apie tai - nusidedame ir meluojame tiesai. Kad geriau šiuos dalykus suprasti,paimkime vieną pavyzdį iš Rašto.

 Joz 3,1-17 Jozuė, atsikėlęs anksti rytą, su visais izraelitais traukė iš Šitimo; jie pasiekė Jordaną ir ten, prieš pereidami jį, nakvojo.  Trims dienoms praėjus, vyresnieji ėjo per stovyklą  ir įsakė žmonėms: “Kai pamatysite Viešpaties, jūsų Dievo, Sandoros skrynią ir kunigus levitus, ją nešančius, pradėkite žygiuoti paskui ją. Tačiau tarp jūsų ir jos privalo būti maždaug dviejų tūkstančių uolekčių atstumas. Neprieikite prie jos arti! Niekad nėjote tuo keliu, todėl sekite ją”. Jozuė tarė žmonėms: “Pašventinkite save, nes rytoj Viešpats darys tarp jūsų stebuklus!” Po to Jozuė tarė kunigams: “Imkite Sandoros skrynią ir eikite tautos priekyje!” Jie paėmė Sandoros skrynią ir ėjo tautos priekyje. Viešpats tarė Jozuei: “Šiandien pradedu išaukštinti tave viso Izraelio akyse, kad jie patirtų, jog Aš būsiu su tavimi, kaip buvau su Moze. Įsakyk kunigams, nešantiems Sandoros skrynią: ‘Kai įbrisite į Jordaną, sustokite jame’ ”. Po to Jozuė tarė izraelitams: “Ateikite arčiau ir klausykite Viešpaties, jūsų Dievo, žodžių. Iš to pažinsite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų ir kad Jis išvarys pirma jūsų kanaaniečius, hetitus, hivus, perizus, girgašus, amoritus ir jebusiečius. Visos žemės Viešpaties Sandoros skrynia eis per Jordaną pirma jūsų.  Paskirkite dvylika vyrų iš Izraelio giminių, iš kiekvienos po vieną. Kai tik kunigų, nešančių Viešpaties, visos žemės valdovo, skrynią, kojos palies Jordano vandenį, tekąs žemyn iš aukštumų vanduo sustos kaip pylimas”. Žmonės išėjo iš palapinių, kad pereitų Jordaną paskui kunigus, nešančius Sandoros skrynią tautos priekyje.  Kai kunigai su Sandoros skrynia įbrido į vandenį (Jordanas buvo patvinęs pjūties metu), vanduo sustojo tekėjęs. Vanduo, tekąs iš aukštumų, sustojo kaip pylimas prie Adamo miesto, kuris yra šalia Cartano, o vanduo, tekąs Sūriosios jūros link, išseko. Ir tauta perėjo per Jordaną ties Jerichu. Kunigai, nešusieji Viešpaties Sandoros skrynią, stovėjo ant sausos žemės Jordano viduryje, iki visa tauta sausuma perėjo per Jordaną. 

Ką gi mes čia matome? Mes matome Dievo raginimą izraelitams mąstyti apie savo pašaukimą Dieve (..<..>..“Ateikite arčiau ir klausykite Viešpaties, jūsų Dievo, žodžių. Iš to pažinsite, kad gyvasis Dievas yra tarp jūsų ir kad Jis išvarys pirma jūsų kanaaniečius..<..>..). Mes matome juos veiksme,kuris iš Dievo prasidėjo,Dievo jėga vykdomas buvo ir Dievo šlovei bei Jo amžiniems tikslams tarnavo. Ir iš izraelitų buvo reikalaujama mąstyti apie tai,kas jų pašaukimą ir išrinkimą Dieve sustiprintų ir išpildytų paklusnume Jo valiai, Jo žodžiuose išreikštai. Mes žinome kaip dažnai Viešpats žadino teisingas  žydų mintis ir kaip dažnai žydams buvo nepakeliamai sunku mąstyti apie tai,kas aukštybėse.. Tačiau šioje vietoje jie pakluso ir jų paklusnumas darė juos tinkamais Viešpaties valiai įvykdyti.

Tas laikas praėjo bet Viešpaties valia žydams nesikeitė – jie buvo pašaukti mąstyti apie viską,kas yra jų pašaukimas ir apie tai,kuo jis išpildomas:

 Joz 1,8 Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis. 

Joz 22,5 tik rūpestingai vykdykite Jo įsakymus ir nurodymus: mylėkite Viešpatį, savo Dievą, vaikščiokite Jo keliais, laikykitės Jo įsakymų ir Jam tarnaukite visa širdimi bei visa siela”. 

2 Kar 17,37 Nuostatus ir potvarkius, įstatymus ir įsakymus, kuriuos jums surašiau, saugokite ir vykdykite per amžius, ir nebijokite kitų dievų. 

1 Krn 28,8 Taigi dabar viso Izraelio ir mūsų Dievo akivaizdoje jums sakau: klausykite ir vykdykite visus Viešpaties, savo Dievo, įsakymus, kad gyventumėte šioje geroje žemėje ir ji liktų jūsų vaikams per amžius. 

 Taigi, Jordanas liko praeityje kaip liudijimas to,ką daro Dievas tada,kai Jis pildo Savo tautos pašaukimą ir pažadus.

Tačiau yra žmonės,kurie,kaip Raštas liudija, yra „sugedusio proto, netikusio tikėjimo“ ir jie ragina mus mąstyti apie tai,kas jų širdyse,ragina tai daryti fantazuodami apie tai,kas neva yra aukštybėse. Pažiūrėkime į kitą,daug liūdnesnę Izraelio istoriją apie tą kart taip ir nepersiskyrusį Jordaną:

 Apd 5,33-36 Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti.  Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus ir tarė susirinkusiems: “Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis. Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais. 

 Ir iš tikrųjų buvo toks Teudas, kuris laikė save kažkuo ypatingu,Dievo siųstu. Jis sukėlė daug triukšmo apie savo asmenį to meto Izraelyje. Skelbėsi esantis didžiu mokytoju ar net karaliumi,kuris su Dievo paliepimu eina prieš Dievo tautos priešus – romėnus - ir turi tokią pat jėgą,kurią turėjo Jozuė. Dievo paliepimas jam „buvo“ tame,kad atkurti Izraelio karalystę. Ir jis ragino mąstyti žmones apie tai,kas aukštybėse ir apie jų išrinkimą bei pašaukimą Dieve,apie didžius Dievo pažadus..lyg ir teisingai viskas..BET. Viskas buvo iš jo,per jį ir jam..neapsigaukime –

 Jn 7,18 Kas iš savęs kalba, ieško sau šlovės.

 Taigi,jis mąstė ne apie tai,kas aukštybėse,o apie tai,ką fantazavo esant aukštybėse..bet iš Dievo nepasišaipysi:

 Gal 6,7 Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. 

 O fantazavo šis Teudas tikrai ne ką mažiau,nei fantazuoja dabar „prisikėlę“ iš mirusiųjų ir neva išbraidę dangus bei pragarus ar šiaip „į dvasinį pasaulį“ dažnai paimami „pateptieji“. Teudas kurstė žmones būk tai jam duotais Dievo pažadais (šiuolaikinių teudų kalba – „apreiškimais“),kurių išsipildymas turėjo prasidėti nuo to,jog jis ir tie,kurie su juo, kaip Jozuė pereis Jordaną. Sausuma. Dievas ,atseit, praskirs upę,kad šio, ypatingojo pateptojo ,vedama kariuomenė pereitų Jordaną,tada žygiuotų ir užimtų Jeruzalę,išvytų Romos legionus ir taip mesijas Teudas atkurtų Izraelio karalystę. Prie jo prisijungė nemažai žmonių,istorikai liudija,kad tai buvo ne vienas tūkstantis (todėl svarstoma,kad Gamalielis minėjo kitą Teudą,nes šis „herojus“ iškilo praėjus 15 metų po Gamalielio ) žmonių. Tai buvo tie,kurie nežinojo kur save „padėti“ ir tie,kurie tikėjosi pagerinti savo gyvenimą. Būtent šios dvi savybės bei iš jų kilusios motyvacijos ir charakterizuoja sekančius ir šių laikų netikusio tikėjimo ir sugedusio proto fantazuotojus. Grįžtant prie Teudo,tai jis ir visa minia „karių“ sustojo nakčiai prieš Jordaną. Viskas taip,kaip Jozuė darė. Bet kadangi šita beprotystė su Dievu ir Jo amžina valia savo tautai nieko bendro neturėjo,nutiko tai,kas ir turėjo nutikti. Romos kariai naktį puolė „ypatingojo“ stovyklą ir jį patį bei daugybė žmonių nužudė.. „<..>..Bet jie toli nenužengs, nes jų kvailumas, kaip ir anų, bus visiems regimas. ..<..>..“

Taigi..Viešpats neragina mūsų nei fantazuoti,nei sekti svetimomis fantazijomis:

Kol 2,18-19 Niekas teneatima jūsų atlygio, pamėgęs tariamą nusižeminimą ir angelų garbinimą, pasinėręs į tai, ko nėra matęs, be pagrindo pasipūtęs savo kūniškais samprotavimais,  nesijungdamas su Galva, iš kurios visas kūnas, sąnariais ir raiščiais aprūpinamas bei jungiamas vienybėn, auga Dievo teikiamu ūgiu.

 Bet kaip mums,mylintiems Dievą ir ieškantiems Jo valios išpildymo,įvykdyti šį paliepimą- mąstyti apie tai kas aukštybėse? Ir kodėl reikia jį vykdyti? Kodėl šių eilučių negalima perskaityti ir pamiršti?

Kaip visada,atsakymas į klausimą apie Dievo Žodį yra tik Dievo Žodyje – Bibliją galima galima aiškinti tik Biblija ir niekuo kitu.

Pažiūrėkime,apie ką esami raginami mąstyti:

 Fil 4,8 Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama,-apie visa, kas dora ir šlovinga. 

 Viskas paprasta ..danguje yra visa,kas tikra,kas garbinga,kas teisinga,tyra,mylima,giriama – visa,kas dora ir šlovinga. Štai apie ką ir kaip esame raginami mąstyti. O apie ką mąstome gyvendami praktiškai,kasdien? Manau,dabar daugelis su liūdesiu turi nuleisti akis..įsivaizduokite,jei čia,mūsų maldos namuose,pakabintumėme taip vadinamą „bėgančią eilutę“,kurioje visiems matomai būtų rašomos mūsų visos dienos mintys. Kiek žmonių liktų salėje tai supratę? O dar geresnis klausimas – kiek žmonių antrą kartą ateitų į šią salę? Bet,mielieji, Dievas mato mūsų mintis!

 Įst 31,21 Kai juos prislėgs nelaimės ir vargai, šita giesmė liudys prieš juos, nes ji bus jų palikuonių lūpose. Jau šiandien žinau jų mintis, ką jie darys, dar neįvedęs jų į žemę, kurią jiems pažadėjau”. 

Ps 94,11 Viešpats žino žmonių mintis, kad jos yra tuščios. 

Ps 139,2 Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. 

Heb 4,12 Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus. 

 Taigi..supraskime prašau,kad nei vienas Dievo Žodyje išsakytas paliepimas nėra išsakytas tuščiai. Ir paliepimas mąstyti – jokia ne išimtis mums,nes-

• Viskas,ką mes renkamės,ko norime,kas esame – viskas prasidėjo nuo mūsų minčių:

Pr 3,6 Kai moteris pamatė, kad medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui, ir jis valgė. 

Pat 23,6-7 Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų,  nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. 

·        Dievas teis mus už mūsų mintis:

Iz 55,7 Nedorėlis tepalieka savo kelią, o neteisusis-savo mintis; tegrįžta jis pas Viešpatį, mūsų Dievą, ir Jis pasigailės jo, nes yra gailestingas. 

Jer 4,14 Jeruzale, apvalyk nuo nedorybių savo širdį, kad būtum išgelbėta! Ar ilgai piktos mintys pasiliks tavyje? 

Pažiūrėkime,kaip gi tai padaryti praktiškai?

1. Pažvelkime į dangų,tokią gražią ir plačią mėlynę,naktį įvairiomis žvaigždėmis papuoštą;į saulę ir mėnulį,šviečiančius ir visą žemę savo šviesa pasiekiančius;į debesis ten bei šen plaukiančius ir kaip kempinė savyje vandenį nešančius,kuris lietumi iškritęs pagirdo žemę ir visa žaliuoja bei auga. Tegul tavo protas ir jausmai aprėpia visą žemę su visais jos tvariniais,su augalais,žvėrimis,jūromis ir viskuo kas jose,su ežerais,upėmis ir visu kitu grožiu,kokį tik matyti ar atsiminti pajėgi..Nuo regimo eikime mintyse prie neregimo,nuo kūrinijos prie Kūrėjo. Tegul tai bus galimybė stebėtis
• Mūsų Dievo visagalybe,Kuris visa tai iš nieko savo Žodžiu sutvėrė;
• Jo išmintimi,kuria viskas taip nuostabą ir baimę keliančiai yra sutvarkyta;
• Jo malone,kurioje Jis visu tuo mums leido naudotis,tačiau nepalikdamas be rūpesčio nei vieno Savo tvarinio,kaip menkesnis už mus jis beatrodytų esąs..

            Taip mąstantis ir iš Jo kūrinijos Dievo jėgą,išmintį ir malonę pažįstantis,dvasia džiaugsmingai sušuks ir drauge giedos Viešpačiui šlovę Psalmės žodžiais:

 Ps 104 Laimink, mano siela, Viešpatį! Viešpatie, mano Dieve, Tu esi labai didingas! Didybe ir garbe esi apsirengęs. Tave supa šviesa kaip apsiaustas; ištiesei dangus kaip skraistę. Virš vandenų surentei sau kambarius, debesis padarei savo vežimu, važiuoji ant vėjo sparnų. Tu darai savo pasiuntinius kaip vėjus, savo tarnus kaip liepsnojančią ugnį. Tu padėjai žemės pamatus, ir niekas jos nepajudins per amžius. Vandenynais kaip drabužiu apdengei ją, kalnų viršūnes vandenys dengė. Tau grūmojant, jie pabėgo, nuo Tavo griaustinio balso jie pasišalino. Jie kyla į kalnus, leidžiasi į slėnius, į vietas, kurias jiems paskyrei. Nustatei jiems ribą, kad neperžengtų jos ir nebeužlietų žemės. Tu pasiuntei šaltinius į slėnius, tarp kalnų jie teka. Iš jų miško žvėrys geria ir laukiniai asilai troškulį savo malšina. Jų pakrantėse padangių paukščiai gyvena, medžių šakose jie čiulba. Iš savo kambarių kalnus Tu laistai, Tavo rankų darbas gaivina žemę. Tu išaugini žolę galvijams ir augalus, kad tarnautų žmogui, kad iš žemės jis maistą sau gautų ir vyną, kuris linksmina žmogaus širdį. Veidai spindi nuo aliejaus, o duona stiprina žmonių širdis. Viešpaties medžiai pasisotina, Libano kedrai, Jo pasodinti. Paukščiai ten krauna lizdus, gandras kipariso viršūnėje sau namus pasidarė. Aukšti kalnai-laukinėms ožkoms, uolos-triušiams prieglaudą teikia. Jis sukūrė mėnulį laikui žymėti, saulė žino, kada nusileisti. Tu siunti tamsą, ir ateina naktis, miško žvėrys sujunda. Ima riaumoti jauni liūtai, grobio ieškodami, ir prašo Dievą sau maisto. Kai pateka saulė, jie pasitraukia miegoti į savo lindynes. Žmogus išeina į darbą ir darbuojasi ligi vakaro. Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų. Štai didelė ir plati jūra. Ten knibžda be skaičiaus įvairaus dydžio gyvūnų. Ten plaukioja laivai, Tavo sukurtas leviatanas vandeny žaidžia. Jie visi iš Tavęs laukia, kad duotum jiems maisto reikiamu metu. Tu duodi jiems, jie rankioja. Tu ištiesi savo ranką, jie pasisotina gausiai. Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą, ir jie miršta, dulkėmis virsta. Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos ir atnaujini žemės veidą. Viešpaties šlovė pasiliks per amžius, džiaugsis Viešpats savo darbais. Jis pažvelgia į žemę, ji sudreba; paliečia kalnus, ir jie rūksta. Viešpačiui giedosiu, kol gyvensiu, giedosiu gyrių Dievui, kol gyvas būsiu. Mano apmąstymai Jam patiks; aš džiaugsiuosi Viešpatyje. Te nusidėjėliai dingsta iš žemės, tenebūna daugiau nedorėlių. Laimink, mano siela, Viešpatį! Girkite Viešpatį! 

2. Matai,kad bet koks Dievo kūrinys visiems taip pat tarnauja. Saulė,mėnulis,žvaigždės visiems vienodai šviečia. Oras,kuriuo kvėpuojame, visiems vienodai gyvybę išlaikyti leidžia. Žemė visus taip pat išlaiko ir maitina. Vanduo visiems taip pat troškulį malšina – ir vargšui, ir turtingam;garbingam ir paniekintam;vergui ir šeimininkui. Iš šito mokykimės,kad ir visas mūsų geras,tai kas Dievo duota,turi vienodai tarnauti ir mums,ir mūsų artimiesiems. Mūsų duona,mūsų drabužis,mūsų protas,mūsų namai turi tarnauti visiems taip pat.
3. Matai dar,kaip kūrinijoje vienas kūrinys kitą papildo ir jam padeda Viešpaties darbą atlikti: Saulė orą ir žemę apšviečia ir sušildo;debesys orą ir žemę drėkiną;oras kvėpavimą viskam kas gyvą duoda;žemė maitina mus ir visa kas gyva ant jos. Visa tai moko mus,jog būdami protingi kūriniai juo labiau turime viens kitam padėti Dievo valią vykdyti: turtingas vargšui,laisvas kaliniui,protingas neprotingam,sveikas ligoniui,stiprus silpnajam, galingas beteisiui ir taip toliau. Todėl žodžiai „O koks mano reikalas?“ turi būti pamiršti tarp krikščionių.
4. Matydamas kaip pavaldinys stovi prieš savo viršininką ir su matomu paklusnumu stengiasi jo nurodymus vykdyti,mąstyk,kaip nepalyginimai uoliau ir su dar didesniu nuolankumu mes turime prieš Dievą stovėti ir vaikščioti. Juk Dievas yra visur esantis ir viskas,ką bedarytumėme prieš jį yra daroma ar sakoma. Ir Dievas yra baisus bei galingas,Jam visos dangaus galybės su baime paklūsta ir lenkiasi Jam,ir Jo įsakymus vykdo. Pagalvok ir apie tai,kaip begėdiškai elgiamės ir kaip sunkiai nusidedame,kai nerodome prieš Jį nuolankumo ir pagarbos,kokią net žmogus žmogui,už save valdžia šiek tiek didesniam,parodyti sugeba. Ir neturime net tokio paklusnumo Dievui,kokį žmogus panašiam į save žmogui turi,bet drąsiai ir be jokios baimės drįstame Jo įsakymus laužyti..

Mal 1,6 “Sūnus gerbia tėvą, o tarnas- savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė?- sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą.-Jūs klausiate: ‘Kaip mes niekiname Tavo vardą?’ 

      Iš čia išmok,koks didelis yra mūsų dvasinis aklumas ir nejautrumas ir drauge stebėkis mūsų Viešpaties malone ir kantrybe,kurioje Jis taip maloningai ir su nesuvokiamu švelnumu su mumis,nevertais tarnais,elgiasi ir kalba. Tai moko tave ir mane niekur ir niekada ne tik kad nesielgti ir nekalbėti blogai,bet netgi nemąstyti blogio savo širdyse. Juk prieš Dievą viskas yra atidengta – ir žodis bei veiksmas,ir mintys – viskas lygiai taip pat atvira ir matoma Jam. Ir mūsų ketinimus Jis taip pat aiškiai mato kaip ir poelgius. Ir mūsų mintyse esanti nuodėmė Jį lygiai taip pat niekina kaip ir nuodėmingas darbas.

Šiandienai – tiek. Kitą savaitę toliau tęsime mūsų temą.

Būkite palaiminti!