Trumpos mintys ir pastebėjimai

• Jei mes esame neverti Kristaus, tai ko tada esame verti? Nebent tik Jo priešininko..
• Tikėjimas nėra žmogiško pasirinkimo klausimas. Žmogus pats negali nuspręsti tikėti jam ar ne. Net jei kas grasintų mirtimi,vargu ar sugebėčiau patikėti, jog, pavyzdžiui, esu dabar kažkur prie Egipto piramidžių. Netgi savo paties sprendimu ir turėdamas didelį norą negalėčiau tuo patikėti visa širdimi, nes viskas aplink prieštarauja tokiam teiginiui..Taip ir su tikėjimu Dievu - jis arba yra, arba ne. O jeigu tikėjimo nėra, jokiu savo sprendimu pačiam jo įgyti nepavyks, nes tikėjimas - tai Dievo dovana. Tik Dievo duotas tikėjimas yra tikras ir gelbstintis.
• Pavydas, kaip žmogus jį pergyvena, yra liūdesys dėl kito žmogaus pasisekimo. Kai tik kitam nustoja sektis, pavydas dingsta. Pavydo šaknis yra išdidumas.
• Kokia nauda iš daikto pavadinimo kai neturime pačio daikto? Jokios. Be krikščioniško gyvenimo, kokia nauda iš vardo "krikščionis"?
• Siek išsigelbėjimo pats ir šalia tavęs išsigelbės tūkstančiai. Šiuolaikinio evangelisto problema yra milžiniškos pastangos išgelbėti kitus visiškai nesirūpinant savo paties sielos išganymu.
• Kame kitą nuteisi, tame pats ir pabūsi.
• Atsitinka, jog ieškantiems Dievo tenka priversti save daryti gerą.
• Išdidumas - tai nepriklausomas nuo Dievo savo asmeninio vertingumo suvokimas.
• Be Dievo nėra tikro žinojimo. Be pirmojo antra netikra.
• Pozicija, kuri neapsprendžia gyvenimo realybės - apgaulė, fikcija, lozungas.
• Gaišta laiką tas, kas galvoja tada, kai reikia veikti, kaip ir tas, kas skuba veikti, kai reikia pagalvoti.
• Mūsų laikas - tai Dievo veiksmas, kuriame mes gyvename. 
• Žmogus turi tik vieną laisvę - tai laisvę pasirinkti priklausomybę. Tinkamai pasirinktoje priklausomybėje žmogus atrandа didžiausią savo laisvę, netinkamoje - sunkiausią savo vergystę.
• Pripažinti kažkam šlovę reiškia pripažinti kažkieno įtakos reikšmingumą tam, kas mums svarbu.
• Daugelis krikščionių nori nugalėti nuodėmę ir pagundymus, bet pamiršta, jog norint laimėti karą, reikia jį pradėti.
• Negalima tik tikėti Dievu ir Jam netarnauti. Toks tikėjimas netikras. Tarnauti Dievui - tai daryti tai, kas Jam patinka.
• Kaip gyveni, taip ir meldiesi. Kaip meldiesi, taip ir gyveni.
• Mylėti - reiškia atlaisvinti vietą savo gyvenime tam, kurį myli. Atlaisvinti vietą galima tik patraukiant iš jos tą, kas ją užima, o mūsų gyvenimuose paprastai visą vietą užimame patys savimi. Kad kažkas turėtų tikrą vietą mūsų gyvenime, mums ten, toje vietoje, tenka atsižadėti savęs pačių. Taip yra ir su Dievu. Kai kažkas sako, jog neturėjo laiko maldai, tai reiškia jog jis nerado jai vietos savo gyvenime, reiškia nepasitraukė pats, kad duoti vietos Dievui. Tada kyla klausimas..o ką tu iš tiesų myli?
• Jei nejauti alkio Dievui, esi persisotinęs savim.
• Dažnai mačiau, jog tie, kurie šaukia labai garsiai " dešimtinė jums nepriklauso! Ji priklauso Dievui!!" mano, jog visa kita ką jie turi priklauso jiems..Tie, kurie mano, jog "nebepriklauso patys sau" (1 Korintiečiams 6:19) nešaukia kitiems apie dešimtinę, nes ji be šauksmų, kaip ir viska kita ką jie turi, priklauso ne jiems, o Dievui.
• Ne taip svarbu kiek bus tavo gyvenime metų, kaip tai, kiek tavo metuose bus Gyvenimo.